Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) bažnyčia (skaityti)



Garso fonas: International Early Music Ensemble “Canto Fiorito” Artistic director Rodrigo Calveyra

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) bažnyčia (4)

Aprašymas

1662 m. Vilnių užpuolė švedai. Prasidėjo rusų ir švedų karas. Vilniaus vyskupas Jurgis Bialozaras, būdamas kapitulos lobių globėju, išgelbėjo dalį Katedros šventenybių. Jis išvežė jas iš miesto ir slapstė jas Vilniaus apylinkėse, tačiau švedai jį suėmė ir apiplėšė. Nuo švedų jam pasisekė pabėgti, bet ji pagavo kazokai ir viską iš jo atėmė. Bėgdamas nuo kazokų, jis pakliuvo į sukilusios lenkų kariuomenės rankas. Šie apiplėšė jį galutinai, nurengė net jo drabužius ir nuo krūtinės nukabino kanonišką kryžių. Pasibaigus karui, likęs gyvas, vyskupas pasižadėjo pastatyti Kristaus kančios kelius. 1662-1669 m. Vilniaus pakraštyje, ant kalnelio, pastatė pirmąja medinę bažnyčią, prie jos - vienuolyną ir įrengė 35 Kristaus kančios kelio stotis, kurios atkartojo Kristaus kančių kelią Jeruzalėje.

1755-1772 m. dominikonai pastatė mūrinius vienuolyno pastatus ir bažnyčią, kuri buvo konsekruota Šv. Kryžiaus atradimo vardu. XVIII a. sudegus medinėms Kryžiaus kelio koplytėlėms, dominikonai pastatė devyniolika barokinių mūrinių koplyčių, vienerius vartus, septynerius medinius vartus ir tiltelį per Cedrono upelį. Šv. Kryžiaus atradimo Kalvarijų bažnyčia yra baroko stiliaus su dviem gražiais bokštais. Į ją veda 60 pakopų laiptai iš tašytų akmenų. 1812 m. bažnyčioje ir vienuolyne prancūzai buvo įrengę ligoninę ir kareivines, o išeidami ją apiplėšė. Be to, vėliau kilęs gaisras sunaikino vienuolyno įrenginius ir didelę biblioteką. Po gaisro dominikonai bažnyčią ir vienuolyną suremontavo bei atstatė koplyčias.

Bažnyčios frontone užrašyta - ,,Per crucem ad lucem" (,,Per kryžių į šviesą"). Didžiajame altoriuje - ,,Non istum, sed Christum crede per istum" (,,Ne tą Kristų, bet per tą - tikėk Kristų"). Bažnyčios vidaus skliautus puošia įdomios Palubinsko freskos. Vienuoliai dominikonai Kalvarijas valdė iki 1850 m., vėliau čia buvo skiriami vilniečiai kunigai. Iki 1930 m. Kalvarijose vikaravo lietuvis kun. Jonas Vienažindis, vėliau iškeltas Alionių parapijon. Iki Antrojo Pasaulinio karo čia šeimininkavo kunigai lenkai. 1962 m. bolševikai koplyčias išsprogdino. Dabar koplyčios jau atstatytos ir per Sekmines čia einami Kryžiaus keliai.

Vytautas Šiaudinis

Į viršų