Sinagoga Skaityti

GPS: N54o40.575'   E25o16.898'

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
Valiutos keitimas Vilniuje

1830-40 metais Vilniuje paplito Haskala - žydų pasaulietinės apšvietos sąjūdis. Jau 1820-30

metais pasirodė pirmieji pasaulietiniai žydu leidiniai - istorijos knygos, kurias išvertė pirmasis stambus Haskalos laikotarpio rašytojas Mordechajus Gincburgas (1795-1846), o taip pat Abraomo Dovo Lebensono (1794-1876) eilėraščiai. Vilniaus gimnaziją pradėjo lankyti moksleiviai žydai. 1846 m. žydų švietėjai (maskiliai) M.Gincburgo laidotuvių metu nusprendė, kad jiems reikalingos patalpos susitikimams ir tuo tikslu nutarė įkurti savo sinagogą.

Jų iniciatyvą parėmė Vilniaus valdžia ir 1847 m. buvo gautas leidimas atidaryti sinagogą. Ji buvo ortodoksines pakraipos, tačiau pagal Vokietijos sinagogų pavyzdį (ten tais laikais pradėjo formuotis reformatinis judaizmas), apeigas lydėjo choro giedojimas, todėl sinagoga dažniausiai buvo vadinama Choraline.

XIX a. sinagoga funkcionavo įvairiose patalpose, kol 1899 m. jos vadovybė iš pirklio V.EIijašbergo įsigijo žemės sklypą Zavalnos (Pylimo) gatvėje sinagogos statybai. 1902 m. architektas Dovydas Rozenhauzas parengė pastato projektą ir 1903 m. rugsėjo mėn. per Roš-Hašana šventę (žydų Naujieji metai) sinagoga buvo atidaryta. Pastatas turėjo mauritėnų stiliaus elementų. Jo antrajame aukšte buvo įrengti moterų skyrius ir patalpos chorui.

Atidarymo iškilmėse dalyvavo didysis istorikas Simonas Dubnovas, kuris atsiminimuose rašė: ,,Choralinės sinagogos "Taharat Hakodeš" valdyba paskyrė man garbingą vietą prie rytų sienos... Į dūšią skverbėsi liūdnas kantoriaus Bernšteino iškilmingo himno "Unetane tokef" giedojimas.

Abraomas Bernšteinas (1866-1932) keletą dešimtmečių buvo Choralinės sinagogos kantorius. Jis buvo taipogi žinomas kompozitorius, sukūręs apie 150 muzikos kūrinių žydų tematika. Jo mokinys buvo Mošė Kuševickis (1899-1966), dainavęs trečiojo dešimtmečio pradžioje sinagogos chore.

Sinagogos pamokslininku dvejus metus buvo žinomas sionistas, rašytojas, Rusijos Valstybės Dūmos deputatas nuo Vilniaus Šmarjahu Levinas.

XIX a. sinagogą nuolat lanke žinomi rašytojai Abraomas Dovas Lebensonas, Aizikas Mejeris Dikas, Kalmanas Šulmanas, o taip pat rabinas Zeligas Minoras, palikęs sinagogai vertingą biblioteką. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą sinagogos pamaldose dalyvavo žinomiausi miesto žydai: rašytojas Samuelis Leibas Citronas (1860-1930), komersantas Juozapas Šabadas (būsimojo bendruomenės lyderio Cemacho Šabado tėvas), sinagogos pastato architektas Dovydas Rozenhauzas (nužudytas Paneriuose 1941 m.), visuomenės veikėjas, pirklys, pirmojo Judenrato pirmininkas (1941 m. liepa-rugpjūtis) Saulius Trockis (nužudytas Paneriuose 1941 m., likviduojant pirmąjį Judenratą), bankininkai ir visuomenės veikėjai Bunimovičiai, bendruomenės valdybos narys Efrajimas Pružanas (nužudytas Paneriuose 1941 m.) ir daugelis kitų bendruomenės aktyvistų.

Sinagoga "Taharat Hakodeš" - vienas iš nedaugelio žydų maldos namų, išlikusių per Antrąjį Pasaulinį karą (iš viso Vilniuje įvairiais XX a. pirmojo ketvirčio metais buvo 102-104 žydų maldos namai).

Pastaraisiais metais sinagogos pastatas restauruotas. Dažniau ėmė lankytis ir giedoti sinagogoje žymūs kantoriai, tarp jų didysis dabarties kantorius Jozefas Malovanis. Jam suteiktas Vilniaus Choralinės sinagogos garbės kantoriaus vardas.

Nuo 2001 m. Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas yra dr. Simonas Alperavičius, Choralinės sinagogos gabajus (seniūnas) - Chajimas Glikas.

Genrikas Agranovskis

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004