Quicktime panorama

Glitiškių dvaras Skaityti

GPS: N54o59.110'   E25o13.384'

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
Valiutos keitimas Vilniuje

Glitiškės – gyvenvietė Vilniaus rajone, 4 km į šiaurę nuo Paberžės, rytiniame Širvio ežero krante.

Glitiškės – seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 586 gyventojai. Iš jų 276 vyrai ir 310 moterų. (2001 m.) [10].
 
Kaime veikia medicinos punktas, vaikų darželis, pradžios mokykla, dab. Buivydiškių pagrindinės mokyklos Glitiškių skyrius, kurioje dėstomą lietuvių kalba, pradžios mokykla, kurioje dėstomą lenkų kalba, paštas bei kultūros namai. Tautodailininkės – keramikės Margaritos Čekuolis organizuojama vaikų vasaros stovykla „Vasara su moliu“ bei tautodailininkės Joanos Imbrasienės sukurtais karpimais Glitiškės garsėja ne tik Vilniaus rajone, bet ir už jo ribų.
 
Istoriniuose šaltiniuose Glitiškių dvaras minimas nuo 1483 m. XVI–XVII a. priklausė Petkevičiams, XVIII a. pirmoje pusėje – Stanevičiams, vėliau Jelenskiams. 1622 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, 1700 m. ji perduota katalikams. 1700–1774 m. veikė dominikonų, 1775–1810 m. reguliariųjų kanauninkų, 1810–1832 m. misionierių vienuolynai. 1832 m. misionierių vienuolynas ir bažnyčia uždaryti, mūrinė bažnyčia nugriauta 1864 m. XVIII a. antroje pusėje – XIX a. pirmoje pusėje Glitiškės vadinamos miesteliu. 1775 m. buvo likę tik 3 sodybos. XVIII a. pabaigoje su pertraukomis veikė parapinė mokykla.

Kur kas mažiau žinoma apie neseną Glitiškių istorijos laikotarpį, ypač Glitiškių tragediją. 1944-06-20 d. per Armijos krajovos (AK) susirėmimą su Plechavičiaus Lietuvos vietine rinktine (LVR) žuvo 4 kariai. Tą patį vakarą buvo nužudyti 39 Glitiškių (Glinciszki) civiliai gyventojai. Šiuos įvykius galima laikyti XX amžiaus pradžioje kilusios lietuvių ir lenkų nesantaikos apogėjumi. Tik 2004 metais Lietuvos vietinės rinktinės (VR) ir Armijos Krajovos (AK) veteranai Lietuvoje pasirašė Susitaikymo deklaraciją.

Lankytojų dėmesį Glitiškėse pritraukia buv. dvaro sodyba bei garsusis Glitiškių ąžuolas. Prie šio ąžuolo, pasak legendos, 1831 metais sukilęs prieš carinę priespaudą rinkdavęsis dvaro jaunimas. Nuo čia jie žygiavę į Vilnių ir įsitraukę į sukilėlių gretas... Ne vieną amžių išgyvenęs galiūnas daug matė, daug girdėjo... Apie jį sudėta daug padavimų ir legendų. Dabar ąžuolas pasitinka kiekvieną, atvykusį aplankyti Glitiškių dvaro sodybos.

Daug legendų žmonės pasakoja ir apie dvarą... Seniai tai buvo. Pono sūnus pamilo paprastą mergelę, kuri atjodavo į pasimatymus ant balto žirgo. Sužinojęs apie tai, ponas sūnų išsiuntė ilgam laikui į užsienį – neva mokslų semtis. Atjojusi į pasimatymą ir nesulaukusi mylimojo, mergelė iš sielvarto spustelėjo savo žirgą pentinais, nušuoliavo į pelkes ir dingo ten visam laikui. Kai kada, mėnesėtomis naktimis, ta mergelė ant žirgo pasirodo žmonėms pelkėse... Pasakojama apie velnią, kuris gyvena buvusiame dvaro malūne...

Informacijos apie šiuos objektus galima rasti keliaujantiems po Lietuvą bei Vilniaus rajoną skirtose Algimanto Semaškos knygose: „Po Lietuvą“, „Lietuvos keliais“ bei Varšuvoje (Lenkija) Mečislovo Jackevičiaus (Mieczysław Jackiewicz) išleistame leidinyje „Litwa: Podróż sentymentalna“.
 
Valstybės saugomas gamtos paminklas – Glitiškių ąžuolas 25 m aukščio, 2,3 m skersmens, 7 m apimties. Ąžuolas auga Širvio ežero krante dvaro rūmų parke. Apylinkių žmonės spėja, kad šis ąžuolas turi daugiau kaip pusantro tūkstančio metų. Štai kodėl jis toks didelis! 1960 metais ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, o 1987 – priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų.

Valstybės saugomas architektūros paminklas – XVII amžiaus Glitiškių dvaro sodyba. Ją projektavo architektas Augustinas Kosakauskis (1737–1803). Išliko dvaro sodybos vertingi pastatai: originali 2 tarpsnių (žemutinis – akmenų mūro, viršutinis – medinis) rūkykla su piramidiniu stogu, klasicistinių ir liaudies architektūros formų lobynas, ilgo stačiakampio plano svirnas su pusapskričių arkų langais ir nišomis bei 1860 m. Mozūrų maršalkos Kazimiero Jelenskio statyti rūmai, oficina, ledainė, samdinių namas, pirtis, arklidė, kiaulidė, spirito raugykla. Paskutinio dvaro savininko Kazimiero Jelenskio likimas tragiškas. 1943 metais jis žuvo nacių koncentracijos stovykloje Osvencime.

Prie posūkio iš plento Glitiškių link stovi paminklas 1944 m. birželio 19–20 d. Lietuvos policininkų nužudytiems lenkams – karo sumaišties aukoms.
 
Kaime veikia Vilniaus rajono CB Glitiškių kaimo filialas, savo veiklą skaičiuojantis nuo 1952 metų. Šiuo metu Glitiškių filialo aptarnaujamame regione gyvena 820 gyventojų, 220 iš jų yra šios bibliotekos vartotojai. Bibliotekos fonde sukaupta 6000 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių kraštotyros fondą sudaro virš 30 fiz. vnt. spaudinių. Kraštotyros kartotekos apimtis apie 50 kortelių.

Irena Baranovskaja




Smulkiau apie Glitiškių ąžuolą:




Glitiškių ąžuolas
Valstybės saugomas gamtos paminklas
Vieta: Vilniaus rajonas, Glitiškės.
Vilniaus miškų urėdija.
Vietos apibūdinimas: Glitškių dvaro parkas
Koordinatės: X:578204, Y:6095022
Rūšis: ąžuolas
Įvedė: Daiva
 
Apylinkių žmonės spėja, kad šis ąžuolas turi daugiau kaip pusantro tūkstančio metų. Štai kodėl jis toks didelis!
Prie šio ąžuolo, pasak pasakojimų, 1831 metais sukilęs prieš carinę priespaudą rinkdavęsis dvaro jaunimas. Nuo čia jie žygiavę į Vilnių ir įsitraukę į sukilėlių gretas. Išlikusi dar viena įdomi istorija: daugel metų ąžuole perėjo baltų gandrų pora. Tačiau 1975 metais vasarą atskridę gandrai netūpė į lizdą, kelias dienas pasukę aplink ratus, nutarė įsikurti kitur. Nujautė gandrai negerą... po kelių dienų šaka su lizdu nulūžo... Ne vieną amžių išgyvenęs galiūnas daug matė, daug girdėjo... Daug apie jį padavimų ir legendų sudėta. Dabar ąžuolas pasitinka kiekvieną atvykusį aplankyti Glitiškių dvaro sodybos.
 
Kamieno apimtis: 740 cm
Medžio aukštis: 24 m
Lajos aukštis: 20 m
Svorio centras: Asimetriška laja
Turi 1 kamieną.
Augimo vietos paviršius yra nepralaidus.
 
Medis pasiekė gamtinę brandą ir yra degenaracijos fazėje.
Lapuotumas yra 60% - 90%.
Atžalos auga iš kamieno ir kamieninių šakų.
Yra ertmių lajoje.
Yra paviršiaus pažeidimų lajoje.
Yra plyšių kamieno pagrinde ir lajoje.
Yra liemeninis išsišakojimas su įaugusia žieve.
Yra medienai kenkiančių grybelių šaknyse, kamieno pagrinde, kamiene ir lajoje.

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004