VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS

Vytauto Didžiojo karo muziejus
K. Donelaičio g. 64, LT-44248 Kaunas.
Tel.: (8 37) 32 07 65, (8 37) 42 21 46.
Faksas (8 37) 32 07 65.
El. paštas: V.D.karomuziejus@takas.lt

Vytauto Didžiojo karo muziejaus skyriai
Karo technikos ir transporto Vilniaus skyrius
Olandų g. 21A, LT-01100 Vilnius.
Ekskursijos užsakomos tel. (8 5) 269 76 98.
Faksas (8 5) 269 76 97.

Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinys Pogrindžio spaustuvė „ab“ Salių k., Domeikavos sen., LT-54376 Kauno r.
Ekskursijos užsakomos tel. (8 37) 55 32 49, mob. tel. (8 601) 86 521.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus steigėjas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

Informacija lankytojams
Darbo laikas
Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinyje Pogrindžio spaustuvėje „ab“:
spalio 1 d. – balandžio 1 d. trečiadieniais–sekmadieniais 10.00–17.00 val.;
balandžio 1 d. – spalio 1 d. antradieniais–sekmadieniais 11.00–17.00 val. (kasa veikia iki 16.30 val.);
kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį – sanitarinė diena.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ir transporto Vilniaus skyriuje – penktadieniais 8.00–17.00 val.

Bilieto kaina suaugusiesiems – 4 Lt;
moksleiviams, studentams, neįgaliesiems, pensininkams, pateikusiems pažymėjimą – 2 Lt.
Vieno leidimo fotografuoti ir filmuoti ekspozicijose bei parodose kaina – 35 Lt.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ir transporto Vilniaus skyriuje lankymas nemokamas.

Ekskursijos kaina
grupei iki 20 asmenų, naudojant ekskursijų vadovų paslaugas – 30 Lt;
grupei nuo 21 iki 30 asmenų, naudojant ekskursijų vadovų paslaugas – 40 Lt.
Ekskursijos užsakomos tel. (8 37) 32 09 39.
Ekspozicijose ekskursijas gali vesti tik Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekskursijų vadovai.

Edukacinės programos kaina
5–12 klasių moksleivių grupei – 50 Lt;
ikimokyklinio amžiaus vaikų ir pradinių klasių moksleivių grupei – 30 Lt;
Mokytojams ar kitiems lydintiems asmenims – nemokamai.

Nemokamas lankymas
Muziejuje nemokamai gali lankytis ikimokyklinio amžiaus vaikai, vaikų namų auklėtiniai, socialiai remtinų mokinių grupės (pateikus raštišką mokyklos direktoriaus prašymą), Lietuvos Respublikos muziejų darbuotojai, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai, Lietuvos kariuomenės kariai ir kariūnai, buvę tarpukario Lietuvos kariuomenės kariai, muziejaus lankytojai parodų atidarymo metu, Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 70 metų. Nuolaidos ir lengvatos taikomos lankytojui pateikus priklausymą nurodytoms asmenų grupėms įrodantį pažymėjimą.

Muziejaus vadovybė
Direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, tel. (8 37) 42 21 46,
direktoriaus pavaduotojai: Arvydas Pociūnas, tel. (8 37) 20 87 51,
dr. Steponas Gečas, tel. (8 37) 32 09 39,
vyriausioji fondų saugotoja Janina Karosevičiūtė, tel. (8 37) 32 07 09,
mokslinis sekretorius Rimas Banaitis, tel. (8 37) 32 09 39.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus skyriai
Archeologijos skyrius tęsia muziejaus įkūrėjo gen. Vlado Nagevičiaus tradicijas, atlieka archeologinius tyrinėjimus, renka, saugo ir tvarko archeologinius radinius, populiarina ir savo ekspozicijoje lankytojus supažindina su Lietuvos priešistorės karybos raida. Fonduose sukaupta per 45 000 archeologijos eksponatų. Skyriaus ekspozicija apima laikotarpį nuo seniausiųjų laikų, kai Lietuvos teritorijoje apsilankė pirmieji šiaurės elnių medžiotojai, iki valstybės susidarymo (XI tūkstantmetis pr. Kr. – XIII amžius).
Skyriaus vedėja Kristina Rickevičiūtė. Tel. (8 37) 32 12 48

LDK karybos istorijos skyrius tyrinėja XIII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos problemas. Skyriaus ekspozicijoje daugiausia dėmesio skiriama karams, mūšiams ir bendram kariuomenės vystymuisi. Eksponuojami daiktai iliustruoja to meto karinius ir politinius įvykius, pateikiama duomenų apie kaimyninių valstybių ginkluotąsias pajėgas ir karybos būdus. Pirmoji ekspozicijos dalis skirta LDK karybai nuo XIII a. iki 1648 m. Ikikrikščioniškajam laikotarpiui skirti Kryžiuočių ordino ir LDK kariuomenių stendai, iliustruoti archeologine medžiaga, Kauno pilies apsiausties maketu, paveikslais, mūšių schemomis ir ginklais. Salės centre – XVI–XVII a. LDK valdovų ir didikų patrankų ir bombardų kopijos.
Antroji ekspozicijos dalis pasakoja apie LDK kariuomenę 1648–1795 m. Didelis dėmesys skiriamas Lietuvos teritorijoje XVIII a. vykusiems karams. Eksponuojamos uniformų rekonstrukcijos, ginklų, pabūklų pavyzdžiai, medžiaga, skirta 1788–1792 m. reformoms ir T. Kosciuškos 1794 m. sukilimui.
Skyriaus vedėjas Eduardas Brusokas. Tel. (8 37) 22 28 47.

Karybos istorijos skyrius (1795–1940) kaupia muziejines vertybes karybos istorijos tematika, atlieka mokslinius tyrimus, teikia visuomenei informaciją, rengia stacionarias ekspozicijas bei parodas apie lietuvių nacionalinius dalinius ir lietuvius kitų valstybių kariuomenėse. Ekspozicijose pateikiama išsami svarbiausių mūšių ir kovų istorija (1812 m. karas, 1831 ir 1863 m. sukilimai, Pirmasis pasaulinis karas). Gausu šio laikotarpio ginkluotės, amunicijos, uniformų pavyzdžių, litografijų, reprodukcijų. Ypač daug dėmesio skiriama Lietuvos kariuomenės kūrimuisi, Nepriklausomybės kovoms (1918–1920 m., 1923 m. Klaipėdos sukilimui), tarpukario Lietuvos kariuomenės istorijai. Išskirtinis dėmesys skiriamas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantiniam skrydžiui.
Skyriaus vedėja Dalė Naujalienė. Tel. (8 37) 42 21 49.

Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyrius tyrinėja laikotarpį nuo 1940 iki 1990 m., domisi atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomene bei jos dalyvavimu taikdarių misijose, renka eksponatus apie tarpukario karininkus ir karius po okupacijų, lietuvius karius, tarnavusius svetimose ir SSRS kariuomenėse, dalyvavusius įvairiuose XX a. karuose (Antrajame pasauliniame, Korėjos, Vietnamo, Afganistano, Čečėnijos ir kt.), rengia nuolatines ekspozicijas ir parodas, organizuoja renginius apie įžymius Lietuvos karininkus, jų šeimas po 1940 m. sovietinės okupacijos, fiksuoja Lietuvos Respublikos karių savanorių bei Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių palaidojimo vietas, bendradarbiauja su Kultūros vertybių apsaugos departamentu ir paminklosaugos institucijomis. Skyriaus vedėjas Algirdas Markūnas. Tel. (8 37) 20 96 20.

Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinys Pogrindžio spaustuvė „ab“. Pogrindinę spaustuvę prie savo namų 7 metrų gylyje iškastame požemyje 1980 m. įkūrė Vytautas Andziulis. Spaustuvei jis pritaikė iškiliosios spaudos mašinas, nurašytas Kauno technologijos technikume, kur tuo metu dirbo.. Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Per sovietinės okupacijos metus joje buvo slaptai atspausdinti ir išplatinti 25 pavadinimų draudžiami leidiniai. Dabar muziejuje eksponuojami rezistentų išleisti spaudiniai, visa reikalinga spausdinimo įranga.
Vyresnioji muziejininkė Birutė Andziulienė. Tel. (8 37) 55 32 49.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ir transporto Vilniaus skyrius. Šiame muziejaus skyriuje eksponuojami Lietuvos kariuomenės technikos pavyzdžiai, atspindintys laikotarpį nuo 1990 metų iki šių dienų. Ekspozicijoje lankytojai gali pamatyti pabūklą, katerį, motociklų, įvairios ratinės ir vikšrinės technikos: šarvuočių, mažųjų visureigių, benzinvežių, tankus T-55 ir T-72, kuriuos 2006 m. muziejui padovanojo Lenkijos gynybos ministerija. Sovietiniai T-72 tipo tankai 1991 m. sausį šturmavo Vilniaus televizijos bokštą. Teritorija, esanti Olandų gatvėje, kariškiams priklauso nuo XVIII a. pabaigos. Čia šeimininkavo ir sovietų armija, o jai išėjus įsikūrė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė.
Skyriaus vedėjas dim. mjr. Virgilijus Kudrauskas. Tel. (8 5) 269 7698.

Ryšių su visuomene ir bendrasis skyrius vykdo kultūrinę ir šviečiamąją veiklą: veda apžvalgines ir temines ekskursijas, edukacines programas, organizuoja parodų ir knygų pristatymus, valstybės švenčių ir istorinių datų minėjimus, paskaitas, seminarus, istorijos pamokas moksleiviams, darželinukų dienas, pranešimų skaitymus, rengia straipsnius spaudai, informuoja visuomenę apie muziejuje veikiančias ekspozicijas ir parodas.
Skyriaus vedėja Regina Rajeckienė. Tel. (8 37) 32 09 39.

Fondų apskaitos ir apsaugos skyrius saugo, inventorina ir sistemina visus muziejaus rinkinius (išskyrus archeologijos), rengia parodas. Tai ginklų, nuotraukų, negatyvų, Balio Buračo, daiktų, meno, numizmatikos, spaudos, pagalbinės medžiagos rinkiniai. Iš viso muziejuje saugoma 229 623 eksponatai. Skyriui priklauso ir Ginklų istorijos salė, lankytojus supažindinanti su pistoletų istorijos raida nuo XVIII a. iki XX a. pirmosios pusės.
Vyriausioji fondų saugotoja Janina Karosevičiūtė. Tel. (8 37) 32 07 09. Fondų grupių darbuotojų tel. (8 37) 42 66 64.

Apie muziejų 2009 m. vasario 16 d. Vytauto Didžiojo karo muziejui sukako 88 metai. Tai vienas seniausių Lietuvos muziejų. Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Prano Liatuko 1919 m. gruodžio 15 d. įsakymu gydytojui plk. Vladui Nagevičiui nurodoma „imtis prie Krašto Apsaugos Ministerijos Lietuvos Karo Muziejaus tvėrimo“. O 1921 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 17 kariuomenei skelbė, kad „kuriamas Karo muziejus turi prakilnų ir garbingą tikslą – pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė Nepriklausomybę“. Šį garbingą tikslą įgyvendinti ėmėsi plk. V. Nagevičius, per 24 dienas sename 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže įrengęs pirmąją Karo muziejaus ekspoziciją. Muziejus iškilmingai buvo atidarytas 1921 m. vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės dieną.