Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Seirijai (skaityti)



Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Objektas: Seirijai

Aprašymas

Seniūnijos teritorijoje atrastos senienos (šlifuoti akmeniniai kirvukai) liudija, kad neolito laikotarpyje maždaug prieš 4000 – 6000 metų čia apsigyveno pirmieji žmonės. Ilgą laiką jų buvo nedaug. Jie kurdavosi pamiškėse, paežerėse, paupiuose. Pirmosios istorijos žinios apie mūsų kraštą – kryžiuočių ordino žvalgų 1384 m. rašyti pranešimai (Wegeberichte). Juose minimas Seirijo ežeras ir daug žmonių, šienavusių paežerės lankose. Manoma, kad Dzūkijoje XII –XIII amž. Apsigyveno iš vakarų Lietuvos su šeimomis nuo kryžiuočių atbėgę prūsų kilmės jotvingių genties atstovai. Apie tai kalba kai kurie vietovardžiai: Gailieko ežeras (prūsų kalboje “gaylis” – baltas), Seirijai, Paserninkai, Paseirė (jotvingių kalboje šaknis “ser” atitinka lietuvių šaknį – tek”).

Miestelio pradžia – XVI amžius. 1511-02-09 karalius Zigmantas Senasis vyr. kariuomenės vadui etmonui Jurgiui Radvilai padovanojo žemės valdas į vakarus nuo Nemuno į šiaurę nuo Veisiejų dvaro ir iki Kirsnos upelio vakaruose. Į šiaurę nuo Seirijo ežero įsikūrė Radvilų dvaras, davęs pradžią miesteliui, pavadintam Seirijais.
Kadangi Radvilos buvo reformatai, tai prie dvaro buvo pastatyta jų bažnyčia, vadinama kirke. Netrumpą laikotarpį – 1688-1806 m. Seirijus valdė Prūsijos kunigaikščiai. Jie patys čia negyveno, bet atsiųsdavo į šį kraštą amatininkų ir ūkininkų.

Po III Lietuvos - Lenkijos padalijimo iki 1917 m. Seirijus valdė caro Rusija. Ne kartą per šį kraštą iš vakarų į rytus ir atgal ritosi karų bangos – 1655 m. žygiavo caro Aleksiejaus kariuomenė, 1812 m. – Napoleono ir caro Rusijos kariai, 1914 – 1915 m. keliskart kaizerinės Vokietijos ir vėl caro Rusijos daliniai, o 1941 – 1944 m. II Pasauliniame kare – grūmėsi dviejų tironų – Hitlerio ir Stalino pulkai. XIX amž. (1830 ir 1863 m. du sukilimai prieš carų valdžią irgi paliko savo pėdsakus Seirijų krašte (sukilėlių kapai Mockonyse, Stogastulpis Statiškės kaime).

Pokario metais gausiai liejosi kraujas rezistencijos kovose (paminklinis akmuo Seirijuose, Vytauto gatvėje buv. Stribų buveinės vietoje, partizanų kapai Seirijų kapinėse). 1941-09-13 Barauciškės kaimo miškelyje vokiečių žudikai, padedami vietinių “patriotų” , sušaudė 953 miestelio gyventojus žudys (toje vietoje yra paminklas). O kur dar 1941 m. ir pokario tremtys 1940 m. repatriacija į Vokietiją ir iš Lenkijos, emigracija į Vakarus. 1944 m. vasarą, štai kiek per ilgus amžius iškentėjo šis nedidelis Seirijų kraštas ir darbštūs jo žmonės.

Mūsų krašte yra architektūros paminklų. Tai 1584 m. pastatyta, o 1825 m. atnaujinta renesansinė Seirijų Švenčiausios Marijos Škaplierinės bažnyčia; 1822 m. Meteliuose buvo pastatyta klasicistinė su baroko bruožais Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Vieni seniausių statinių rajone yra prieš 300 m. pastatytas Seirijų girininkijos namas ir Seirijų dvaro pastatai Metelių gatvėje.

Partizanų kovų vietose pastatyti paminklai: Paserninkų kaime 1951-02-06 žuvusiems 7 partizanams, Bestraigiškės miške 1951-09-27 kritusiems Dainavos apygardos štabo nariams atminti.

Paminklinis akmuo stovi ir ten, kur kadaise buvo dailininko A.Žmuidzinavičiaus tėvų sodyba.

Penkerios kapinės – ir dvejos žydų, katalikų, vokiečių, lenkų liudija, kad Seirijų būta nemažo miestelio, (1870 m. jame gyveno 3662 žmonės), penkių plentų kryžkelės, stambaus amatų ir prekybos centro.

Krašto praeitį mena ir Paserninkų piliakalnis, šimtametė Sagavo kaimo liepa, Antano Žmuidzinavičiaus vidurinėje mokykloje įsteigti dailininko ir mokyklos istorijos muziejai.

Į viršų