Flash panorama Flash panorama

Skaistgirio šv. Jurgio bažnyčia Skaityti

GPS: N56o18.458'   E23o23.177'

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
Valiutos keitimas Vilniuje

Skaistgirio bažnyčios (Joniškio r.) dailės kūriniai mažai tyrinėti; dažniausiai jie tik paminimi arba analizuojami fragmentiškai. Trūksta  išsamesnių tyrimų.
Dabartinės  Skaistgirio  Šv.  Jurgio  parapinės  bažnyčios  inventoriuose  rašoma, kad  ji pastatyta 1838 m.  (o  ne  1836  m.,  kaip nurodoma literatūroje) kapeliono kunigo Juozapo Jucevičiaus, Žagarės dvaro savininko  grafo  Platono  Zubovo  ir parapijiečių lėšomis. Anksčiau, 1827  m., buvo  pastatyta plūkto  molio, tinkuota,  kalkėmis  baltinta  koplyčia  vietoj  griūvančios  medinės.

Skaistgirio  bažnyčia mūrinė,  stačiakampė, halinė,  su plačiu  trijų skirtingų tarpsnių bokštu  priekyje.  Apatinis tarpsnis aukščiausias, puoštas keturiais piliastrais ir primena klasikinį portiką. Vidurinis – žemesnis, su arkiniu  langu,  o  viršutinis  primena  bokštelį  su pusiau  apskritais  arkiniais  langais.  Šoniniai  fasadai paprasti,  gale  yra  trisienė  apsida  su apskritais  langais,  šonuose įrengtos  zakristijos.

Bažnyčios interjeras santūrus,  paįvairintas lenktais  lubų  kraštais ir nesudėtingais karnizais  su  dantikulomis.  Rūstų vidų  pagyvina  altoriai  – prasminiai  ir meniniai  bažnyčios  akcentai.

Didysis  altorius  –  medinis,  stovi  apsidoje,  bažnyčios  centrinėje  ašyje.  1849  m.  jis  perdarytas iš senesnio,  kuris,  sprendžiant  iš  detalių  ir elementų,  buvo  statytas XVII  a.  antrojoje  pusėje.  Altorius  gan darnių proporcijų. Jo lentinė pakyla dviejų pakopų, su reta  Lietuvoje pusapskrite priekine dalimi. Mensa sarkofago  formos,  su priekyje  nutapyta  Kristaus  monograma  IHS.  Tabernakulis  didelis,  šventyklėlės formos, dviejų tarpsnių, lankstyto trapecinio plano pusapskričiu priekiu. Apatinis tarpsnis žemesnis, su kolonų postamentais šonuose ir metalinėmis durelėmis. Ant jų pavaizduotas Atpirkimo simbolis – taurė. Viršutinio  tarpsnio šonuose  yra  kolonėlės, remiančios  platų  antablementą, ir  pusapskritė arkinė  niša. Viršuje įkomponuota ant  knygos  gulinčio  avinėlio  su kryžiumi skulptūra – Kristaus  ir jo Atpirkimo aukos simbolis.  Tabernakulio forma turi barokui  būdingų bruožų. Retabulas vieno tarpsnio, grakščių proporcijų, kontrastingų formų. Jo plokštumą skaido keturios grakščios kolonos, kurios remia laužtinį, nesudėtingo profilio  antablementą.  Retabulo  viršuje  įkomponuotas  pusės apskritimo  formos  skydelis,  primenantis gloriją.  Tarp  kolonų  aplikuoti  reljefiniai  vaisių  ryšelių  drožiniai.   Aukščiau   įkomponuoti   C  motyvų  žemi reljefiniai frizai. Antablementas dekoruotas barokinėmis sparnuotomis angelų galvutėmis. Reikšmingi  men- iniai akcentai – altoriaus sparnai. Jie, matyti, perkelti iš senosios 1668 m. statytos Skaistgirio koplyčios. Sparnai, kitaip nei kitų Lietuvos bažnyčių altorių, atviros formos, papuošti horeljefiniais kremzliniais ornamentais, sudarančiais konsolę ir  baldakimą skulptūroms. Dr.  M. Matušakaitei jie primena Pievėnų bažnyčios (Mažeikių  raj.)  Didžiojo  altoriaus  sparnų viršų.  Altoriaus  sparnuose stovi  šv.  Stanislovo  ir šv. Kazimiero  skulptūros. Jos  tradicinės ikonografijos, netaisyklingų proporcijų, aptakaus  silueto,  statiškos. Rankos sulenktos, atkištos, galvos pasvirusios į priekį. Panašiai drožtos šv. Petro  ir šv. Pauliaus statulos. šventųjų  galvos  plokščios, garbanotais  plaukais su sruoga, vertikalios  rūbų  klostės  apačioje platesnės, banguotos. Panašia maniera drožtos šv. Abraomo (?) ir Kristaus Pasaulio valdovo skulptūros, tačiau jos dinamiškesnės. Tokia statulų raiška būdinga vietinei XVII a.  antrosios pusės altorių plastikai. Skulptūros derinamos su retabulo architektūrine dalimi, akcentuojančia vertikalumą. Paveikslai „Aušros Vartų  Švč. Mergelė Marija Gailestingumo Motina” ir „Šv. Antanas“ tapyti vėliau, XIX a. antrojoje pusėje. Be to, XIX a. pirmosios  pusės bažnyčios  inventoriuose  minimas  Didžiajame  altoriuje  buvęs paveikslas  „Šv. Jurgis”.
Kiti  du  mediniai  altoriai  įrengti  bažnyčios  šonuose, prie  zakristijų  sienų.  Mensos,  tabernakuliai, retabulų architektūrinės dalys  dekoruotos pastačius bažnyčią. Drožinių, skulptūrų  stilius būdingas XVIII a. pirmajai  pusei. Altoriai gana  panašios  struktūros, grakščių proporcijų, vertikalaus ritmo. Jų pakylos vienos  pakopos, nusklembtais kampais, apatinės dalys (mensos) – sarkofago pavidalo. Kairiojo altoriaus (įėjus į  bažnyčią) priekyje nutapyta Švč.  Mergelės Marijos monograma, dešiniojo – Kristaus kančios simbolis  kryžius  su erškėčių vainiku.  Pastarojo  altoriaus  tabernakulis  trapecinis,  šventyklėlės  pavidalo. Jo kampus puošia kolonėlės. Tarp  jų yra pusapskritės arkos su kriauklėmis formos nišos, kuriose stovi šventųjų  statulėlės. Šventųjų  figūros  kresnos, sustingusių pozų,   rūbų  klostės   drožtos vertikaliai.  Kito altoriaus  tabernakulis  spintelės  formos,  nedekoruotas. Virš  mensų dviejų  tarpsnių  retabulai.  Kairiojo altoriaus  retabulas dekoruotas tokiomis  pat  kolonomis  ir puskolonėmis kaip  ir Didžiojo.  Dešiniojo  alto- riaus retabulo apatinis tarpsnis papuoštas drožinėtu apsivijusiu, kekėmis apkibusiu vynmedžiu, kuris simbolizuoja  Kristų.  Viršutinį  tarpsnį  puošia  reljefinis  augalas,  pratęsiantis  kolonų  vertikales.  Tarpsnio viršų vainikuoja  kremzliniai  ornamentai. Altorių sparnai apačioje papuošti ažūriniu  ornamentu iš veržlių spirališkų  akanto  lapų  ir lankstytų  kaspinų, o aukščiau - vien tik S pavidalo akanto  lapais. Lankstytos altorių  viršūnės dekoruotos C  formą  primenančiais akanto  lapais.

Altoriuose daug paveikslų ir skulptūrų. Kairiajame altoriuje virš antablemento įkomponuotos piligrimo su  lazda  bei  varpeliu  ir šv. Teresės statulos. Jos  ramių,  statiškų  linijų, monumentalios. Paveiksle „Šv. Martynas  Turietis” vaizduojamas šv. Martynas, duodantis drabužio skverną luošam  elgetai, klūpinčiam prie  jo  kojų.  Kitame  paveiksle  –  šventas  Baltramiejus, kuriam  budelis lupa  odą  už  karaliaus  Polini- jaus  atvertimą  į  krikščionybę. Paveikslai būdingi  XIX a.  Dešiniajame altoriuje  įkomponuotos barokinės trimituojančių  angelų skulptūros. Angelų  figūros  kresnos, putlios,  žengiančios į  priekį,  pailgomis gal- vomis,  didelėmis akimis.  Rūbų  apačia iškirpta,  pūsta, su plačiomis klostėmis. Apatinio  tarpsnio nišoje su  drožinėtais  lapais   papuoštu  rėmu  stovi  Kristaus,   nešančio  kryžių,  skulptūra.  Jos   ekspresyvios formos  būdingos XX a.  pirmosios pusės  dailei.  Kristaus   poza   ekspresyvi, neįprastai pasukta,  mod- eliuota   stambiomis  apimtimis.   Rūbas  drožtas  didelėmis ir  giliomis  klostėmis.  Veidas   natūralistinis, jame  nematyti   kančios,  tik  išsekimas. Viršutiniame  tarpsnyje  įkomponuotas paveikslas  „Šv.  Mykolas Arkangelas“. Šventasis vaizduojamas sparnuotas,  su šarvais ir iškeltu  kalaviju  dangaus fone.  Vyrauja melsvos  spalvos,  švelni  eskizinė  tapyba. Tikėtina,  kad  paveikslas  tapytas XIX  a.  antrojoje  pusėje.

Krikštykla  įrengta   1842–1849  m.  Ji  paprasta,  altoriaus   formos.   Apačioje   –  spintelė  šventintam vandeniui ir aliejams. Retabulas suplokštintas, dekoruotas kompozicinėmis kolonomis, kurios remia nesudėtingo profilio antablementą. Jame įkomponuotas paveikslas „Jėzaus krikštas”. Aukščiau yra lankstytų  kontūrų  skydelis   su  šv.  Dvasios   simboliu.  Jis  puoštas voliutiniais  akanto  lapų  ornamentais ir užbaigiamas  karališkąją  karūną   simbolizuojančia  smaile  –  Kristaus  valdovo  idėja.  Sakykla  mūryta 1840  m.  Ji  daugiakampė, smailia  apačia, puošta tik profiliuotais  rėmeliais.

Skaistgirio bažnyčios interjeras būdingas XVII–XIX a.  Vyrauja baroko formos: vertingi ornamentiniai drožiniai su kremzlių, akanto lapų motyvais, savitos skulptūros. Krikštykla ir sakykla paprastos, būdingos XIX a.  pirmajai  pusei.

Valentas  Cibulskas



 

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004