Quicktime panorama

Bagotosios Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Skaityti

GPS: N54o45.252'   E23o20.908'

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
Valiutos keitimas Vilniuje

Bagotosios kapinių koplyčia minima 1872 m. 1911-1912 metais tikintieji slapta nuo carinės Rusijos valdžios per labai trumpą laiką pasistatė medinę bažnyčią. Ji pastatyta klebono kun. Simono Garmaus rūpesčiu už parapijiečių lėšas. Statė Kauno rangovas Boleslovas Pravdinskis. Statyba atsiėjo 6500 aukso rublių. Daugelį darbų atliko patys parapijiečiai. Vos baigta bažnyčia 1914 m. trenkus žaibui apdegė. Netrukus ji atstatyta. 1914-1917 metais Suvalkuose gyvenęs meistras Adomas Karalius sukūrė šoninių navų galuose esančius altorius. Didysis altorius 1930 m. pagamintas meistro Vlado Čižausko dirbtuvėje Šiauliuose. 1939 m. pastatas suremontuotas. Yra išlikę keletas suolų gamintų 1913m. Juozo Dargio. 1913m. bažnyčios kairiajame bokšte pakabintas varpas  vardu "Stanislovas ir Vincas" (sveriantis 163,80kg.).Pagrindines klausyklas pagamino  L.Bendoraitis 1944 06 07d.

Bažnyčios planas lotyniško kryžiaus formos, trinavis. Viduriniąja navą pratęsia stačiakampė presbiterija. Abipus jos glaudžiasi žemos zakristijos. Pagrindiniame fasade yra du į priekį ir į šonus kiek išsikišę kvadratiniai bokštai. Jie susideda iš trijų į viršų siaurėjančių ir žemėjančių tarpsnių. Aštuonkampiai viršutiniai tarpsniai užbaigti piramidiniais stogeliais, o fasado vidurinės dalies viršus - pusapvaliu skydu. Šios dalies centras pabrėžtas dideliu, kvadratiniu, smulkiai sudalytu langu, po kuriuo kyšo vienašlaitis stogiukas, dengiantis įėjimą. Šoninius fasadus skaido apvadais apjuosti stačiakampiai langai. Virš apsidės stūkso mažas bokštelis.

Bažnyčios architektūroje ryškus eklektikos poveikis: plano ir pagrindinio fasado kompozicijoje žymi baroko, langų formose klasicizmo, bokštų viršūnių smailuose skydeliuose - gotikos įtaka, o lygios, santūrios sienų plokštumos ir interjero sąranga perimta iš liaudies architektūros.

Pastato vidaus erdvę išilgai skaido trys poros lėkštomis arkomis sujungtų stulpų. Didžioji nava platesnė ir aukštesnė už šonines. Ją dengia gaubtos lubos. Šoninių navų perdangos plokščios. Visi altoriai yra barokinių formų, tamsiai rudi, vietomis paauksuoti. Šoninėse koplyčiose altoriai nutapyti ant sienų. Šitokie altoriai Lietuvoje turi senas tradicijas, bet XX a. pradžios sakraliniuose pastatuose jų jau retai pasitaiko. Bažnyčios vidurinės navos kairėje pusėje prie stulpo pritvirtinta dailiai išdrožinėta neogotinių formų sakykla, o tos navos gale yra vargonų choras, kurį remia arkomis sujungti stulpai.
2011 metais perdažytas bažnyčios vidus.

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004