Flash panorama Flash panorama

Valdovų rūmai (Sosto salė) Skaityti

GPS: N54o41.127'   E25o17.313'

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
Valiutos keitimas Vilniuje

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Barokinė audiencijų menė, arba Sosto salė
 
Tai svarbiausia Valstybės reprezentacinio trakto menė, į kurią vedė trys antikameros. Joje įrengtas baldakimas, papuoštas Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, arba Abiejų Tautų Respublikos, taip pat Vazų dinastijos ir jos valdytos Švedijos Karalystės jungtiniu herbu. Ant pakylos po baldakimu stovi ankstyvojo baroko formų krėslas – sostas, simbolizuojantis valstybės suverenumą ir aukščiausią valdžią, miesto, kaip sostinės, statusą.

Čia buvusioje XVII a. pirmos pusės menėje Lietuvos ir Lenkijos valdovai iš Vazų dinastijos iškilmingai priimdavo garbingiausius svečius. Atkurtas Sosto salės interjero dekoras atspindi ankstyvojo baroko stilistiką. Tamsiai raudonos spalvos akmens portalai bei išraiškingas židinys su Vazų dinastijos herbu atkurti remiantis radiniais ir analogijomis (pvz., Krokuvos Vavelio karališkosios pilies).

Salės akmeninės grindys yra bene puošniausios rūmuose, jos atkurtos pagal autentiškus švediško smiltainio radinius. Plafoninės lubos būdingos ankstyvajam barokui. Įrėminti laukai ateityje turės būti papuošti tapybinėmis kompozicijomis. Viena iš galimų temų – tai 1611 m. Smolensko atgavimas. Ši kampanija buvo planuojama Vilniaus rūmuose, vėliau čia itin iškilmingai paminėta, o Vazų plačiai propaguota kaip viena didžiausių karinių pergalių.

Barokinės audiencijų menės sienos ateityje turėtų būti drapiruotos audiniu, išaustu pagal XVII a. pradžios pavyzdžius.

Šioje svarbiausioje rūmų menėje eksponuojami vertingiausi manierizmo ir ankstyvojo baroko stiliaus baldai (pvz., Prancūzijos karaliaus meistrų sukurtas kabinetas, unikalios itališkos kasonės, puoštos intarsijomis). Čia rodomi XVI a. antros pusės du vertingiausi flamandiški gobelenai iš serijos „Odisėjo istorija“. Tokios temos gobelenų seriją turėjo ir Vazos. Salėje taip pat eksponuojamas Aleksandro Didžiojo vestuves vaizduojantis gobelenas, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Vazos (1587–1632) karūnacijos portretas.



 

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004