Prie Lukiškių aikštės, kurioje šiandien stovi Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, seniau buvo miesto kapinės. Jose dažniausiai buvo laidojami beturčiai. 1624 m. šioje vietoje Smolensko kaštelionas Jurgis Chreptavičius pastatė medinę bažnyčią, o prie jos - dominikonų vienuolyną. Rusų invazijos metu, 1655 m., bažnyčia sudegė. 1690-1737 m. dominikonai pastatė mūrinę bažnyčią, kurią 1794 m. apgriovė rusai, apšaudydami Vilnių.

1797 m. ją suremontavo. 1799 m. buvusiam dominikonų vienuolyne įsteigta generalinė Šv.Jokūbo ligoninė, kuri veikia iki šių dienų. 1812 m. prancūzai bažnyčioje buvo įrengę ligoninę, po to sandėlį, ją vėl reikėjo remontuoti. Prie bažnyčios ir toliau buvo laidojami mirusieji. Bažnyčia su cilindriniais skliautais 14 m pločio, vienos navos. Jos sienos aukštos, skliautai apvalios formos. Bažnyčioje kabėjo bažnyčios fundatoriaus Jurgio Chreptavičiaus ir dominikonų vienuolyno viršininko portretai. Didžiajame altoriuje - nedidelio formato Stebuklingos Dievo Motinos su Vaikeliu Jėzumi paveikslas, atvežtas 1649 m. iš Seinų ar Smolensko. Romantinės Šv.Marįjos altoriuje buvo gražus Šv.Jokūbo paveikslas, tapytas Smuglevičiaus. Šv.Jono Krikštytojo altoriuje buvo Lampi tapytas paveikslas - Kristus laimina vaikus. Bažnyčioje yra tik viena Šv.Jackaus koplyčia, kuri 1900 m. kun. J.Kurčevskio rūpesčiu gražiai atnaujinta. Nuo 1915 m. buvo laikomos pamaldos lietuvių kalba., bet nuo 1920 m. tik lenkų k.

Koplyčioje buvo medinė Šv.Jackaus statula, nuimta nuo paminklo J.Basanavičiaus gatvėje. Bažnyčia per Antrąjį pasaulinį karą buvo apgriauta. 1948 m. uždaryta ir paversta vaisių ir daržovių sandėliu. 1956-1957 m. suremontuota tapo Operos ir baleto teatro sandėliu. Būta pasiūlymų ją nugriauti, kad negadintų Lenino paminklo panoramos. 1974 m. padažyta išorė. 1992 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Tvarkant pamatus ir grindis, rasta daug palaikų. Didįjį altorių restauravo Č.Bareika ir A.Žemaitis, skulptorius K.Norkūnas. Dabar ši bažnyčia atiduota vienuoliams dominikonams. Po truputį tvarkomas interjeras. Buvusieji paveikslai pagrobti, Šv.Jackaus skulptūra dingusi. Koplyčioje rengiamos jaunų dailininkų paveikslų parodos. Bažnyčia baroko stiliaus, joje - septyni altoriai. Vargonų dar nėra.

Vytautas Šiaudinis
P.S,
Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje įrengtas vienintelis sostinėje ir vienas rečiausių muzikos instrumentų – kariljonas.
Vilniaus kariljonas yra didžiausias Lietuvoje, moderniausias ir vienas įspūdingiausių regione – turės net 61 varpą, kurių mažiausio svoris – 8 kg, o didžiausio – 3360 kg. Nuo 2015 m. birželio 23 iki 27 dienos Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje buvo galima pamatyti eksponuojamus varpus, o birželio 28 dieną vyko iškilminga jų šventinimo ceremonija.

„Šventojo Jokūbo kariljono įrengimo bažnyčios bokšte idėją Vilniaus dominikonai puoselėjo jau seniai ir štai jau ruošiamės jaudinančiam istoriniam instrumento debiutui. Varpų skambėjimas mieste nuo seno atlieka svarbų visuomeninį vaidmenį, kviečia susiburti, laikytis drauge. Kariljono įrengimas – tai ne vien bažnyčios, bet miesto kultūros įvykis, nauja traukos vieta miesto gyventojams ir svečiams. Jo skambėjimas taip pat pagyvina iki šiol kultūrinių įvykių nuošalyje likusią Lukiškių aikštę“, – teigia Vilniaus Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios rektorius, dominikonas, br. Pijus.

Varpų skambėjimas lydės ne tik religines šventes, bet ir valstybinius minėjimus, svarbius istorinius įvykius. Planuojama, kad galingas kariljono skambesys, aidintis Lukiškių aikštėje, per tris metus pritrauks apie 10 000 turistų.