Quicktime panorama

Lančiūnavos Šv. Kazimiero bažnyčia Skaityti

GPS: N55o20.987'   E24o9.166'

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
Valiutos keitimas Vilniuje

Lančiūnavos dvaras žinomas nuo 1587 metų. Žinoma, kad dvarvietėje stovėjusi medinė bažnyčia. Lančiūnavos dvaro savininkas Zigmantas Kognovickis 1863 m. vietoj buvusios medinės bažnyčios pradėjo statyti klasicistinę stačiakampio plano bažnyčią. Išmūrijus bažnyčią iki langų, darbus sutrukdė prasidėjęs 1863 m. sukilimas. 1874 m. leista statyti mūrinę laidojimo koplyčią. Ji užbaigta 1880 m. ir pašventinta 1883 m. Bažnyčiai buvo suteiktas Šv. Kazimiero titulas. Tuo metu Lietuvoje, kai caro valdžia, numalšinusi 1863 m. sukilimą, uždraudė statyti katalikiškas šventoves, o buvusias vertė cerkvėmis, buvo labai paplitęs šv. Kazimiero kultas. Kauno gubernatorius neapsižiūrėjęs leido iš senosios bažnyčios perkelti liturginius reikmenis ir laikyti pamaldas. Netrukus leidimas atšauktas, bet gyventojai ir toliau meldėsi. 1885 m. uždrausta laikyti pamaldas. 1886 m. vidaus reikalų ministras leido pamaldas laikyti tik už mirusiuosius. 1887 m. Lančiūnavoje leistos dvejos šventės: kovo 4 d. ir gegužės 8 d. 

Bažnyčia buvo uždaryta 1960 m., pastatas pritaikytas kino salei. 1991 m. bažnyčia vėl atidaryta. Bažnyčia turi klasicizmo bruožų, stačiakampio plano. Sienos sumūrytos iš lauko akmenų, bokštas plytinis. Jis masyvus, iškilęs virš stogo ir padalytas į du tarpsnius. Viršutinis tarpsnis yra netaisyklingas aštuoniasienis su įvairių dydžių apskritomis akimis. Bokšto stogas atrodo lyg būtų kadaise nudegęs ir pakeistas neproporcingai žema smaile. Arkiniai langai, portalas ir bokšto angos apjuostos baltais profiliuotais apvadais. Sudėtiniai lygių traukų karnizai ir trikampis frontonas baltai tinkuoti. Apie bažnyčią buvo šventoriaus tvora su puošniais vartais (nugriauta 1930 m.).

Didžiojo altoriaus sieną puošia freska (triptikas), vaizduojanti Kristaus nukryžiavimą ir Kryžiaus kelio stotis: Dangun Ėmimą, Nukryžiavimą, Dangun Žengimą (1991–1992 m., autorius dailininkas Bronius Rutkauskas). 

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004