Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Tarnavos dvaras (skaityti)



Garso fonas: Petras Geniušas

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Objektas: Tarnavos dvaras

Aprašymas

Tarnavo dvaras ir parkas (Jūžintų sen.). Buvusio dvaro sodyba su parku užima 12 ha. Žinoma, kad Tarnavo dvarą valdė Vaizenhofai. Dvaro rūmai baigia suirti, stovi be langų ir durų. Rūmai pastatyti ant kalvelės, aplinkui įkurtas didelis parkas su takais, vedančiais prie Rasų ežero. Čia priskaičiuojama 11 rūšių vietinių medžių, tarp jų yra ir senų. Auga aukštos ir drūtos kalninės guobos, sibirinės pušys, mažalapės liepos, baltosios tuopos, kanadinės tuopos, vakarinės tujos. Dvaro būklė prasta, parkas apleistas.

Grafų Vaisenhofų vardas Jūžintų miesteliui ypač svarbus. Mykolo Vaisenhofo – Jūžintų ir Tarnavos dvarų savininko – rūpesčiu 1792-1799 m. pastatyta mūrinė baroko stiliaus bažnyčia, iš tolo primenanti sparnus praskleidusią baltą gulbę. Manoma, kad maldos namų fundatorius dailiai banguotų formų, plastiškų ir išraiškingų linijų fasado architektūrą pasirinko pagal savo giminės herbą, kuriame pavaizduotas baltas gulbinas. Projekto autorius nežinomas. Dvarininkai Vaisenhofai palaidoti šventovės, puoštos garsaus XIX a. dievdirbio J. Dagio darbais ir angelų skulptūrų saugomais vargonais, rūsiuose. Maldos namams suteiktas Šv. arkangelo Mykolo vardas.

Vaisenhofai (Weyssenhoff) – sena „Gulbės“ herbo riterių baronų giminė, XVII a. apsigyvenusi Livonijoje ir sulenkėjusi. Istorikai mini kelis garsesnius šios giminės atstovus.

Henrikas Vaisenhofas, gyvenęs prie Kauno, buvo žinomas lenkų dailininkas. Jo šeima už dalyvavimą 1863 m. sukilime buvo ištremta į Sibirą. Nuo 1904 m. gyveno tėvų dvarelyje prie Minsko. Pirmojo pasaulinio karo metu persikėlė į Varšuvą, ten mirė 1922 m.

Henrikas tapė lyriškus realistinius peizažus, užsiėmė grafika ir skulptūra. Per tapybą jis susijęs ir su mūsų kraštu. Henrikas sukūrė iliustracijų ciklą giminaičio Juozapo Vaisenhofo kūriniams: eilėraščių rinkiniui „Erotika“ (Erotyka, 1911), romanui „Sabalas ir panelė“ (Soból i panna, 1913). Šį romaną Juozapas rašė viešėdamas Gačionių dvare. Vaisenhofo paveikslus gerai vertino kritikai ir žiūrovai.

Juozapas Vaizenhofas (1760-1798) – publicistas, teisininkas, Seimo narys nuo Livonijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kapitonas, masonas. Gynė Gegužės 3-iosios konstituciją. Po 1792 m. karo su Rusija emigravo į Saksoniją, dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime.

Jonas Vaisenhofas (1774-1848) – divizijos generolas, 1792 m. karo su Rusija, T. Kosciuškos sukilimo, Napoleono karų, 1830-1831 m. sukilimo dalyvis.

Jonas Vaisenhofas (1889-1972) – fizikas, Vilniaus ir Jogailos universitetų profesorius, Lenkijos Mokslų akademijos narys.

Teresa Vaizenhof (1930-1984) – lenkų rašytoja, knygų apie katalikų bažnyčios veikėjus autorė, ekonomistė, taip pat rašė biografines knygas. Ji generolo Jono proanūkė, dailininko Henriko anūkė, rašytojo Juozapo Vaisenhofų dukterėčia. Antrojo pasaulinio karo metu gyveno Varšuvoje, dalyvavo 1944 m. sukilime.

Ant Rašų ežero kranto esantis Tarnavos dvaras XVI a. priklausė kunigaikščiams Astikams. Tada rūmas buvo kitoje vietoje ir vadinosi Jūžintų dvaru. Trakų kaštelijonas Grigas Astikas už ryšius su Maskva Stepono Batoro įsakymu buvo įkalintas Vilniuje, o jo turtai, tarp jų ir Jūžintai, buvo konfiskuoti. Taip dvaras atiteko Zbarskių giminei. Jūžintų dvaras, valsčius ir bažnyčia minimi 1695 m. Ukmergės miesto teismo aktuose yra įrašų, kad 1569 m. Jūžintuose buvo smuklė, užvažiuojamieji namai, arklidės.

Apie 1600-uosius Žygimantas III Jūžintus padovanojo Minsko vaivadai Gedeonui Rajeckui. Senasis Jūžintų dvaras sudegė 1685 m. Atstatytas medinis dvaras ir jo turtai vėliau atiteko Mykolui Vaisenhofui (1715-1789) kaip Teresės Rajeckaitės kraitis. Naujasis dvaro savininkas ėmė plėsti dvaro valdas pigiai nusipirktomis žemėmis. Garsi Vaisenhofų giminė Jūžintų, Tarnavos, Ažubalių, Patiltės palivarkus ir keletą ažusienių valdė iki Pirmojo pasaulinio karo.

Vaisenhofams priklausė ir Tarnavos dvaras ant Rašų ežero kranto (Jūžintų sen.). Pasakojama, kad vietiniai savo ponus vadino Vaisonais, nes jiems taip buvo lengviau ištarti grafų pavardę. Šio dvaro ansambliui priklausė 8 ha parkas, kuriame augo daugiau nei 10 rūšių medžių: sidabrinių pušų, baltųjų ir kanadinių tuopų, vakarinių tujų. Prie rūmų griuvėsių iki šiol išliko akmeniniai tvartai. Į rūmą vedančiuose akmeniniuose laiptuose įspausta 1858 metų data.

Viena Tarnavos dvaro didelių vertybių – senoviniai glazūruoti kokliai bei vertingi šeimų archyvai, kurių dokumentai siekia XVI a. Amžininkų pasakojimu, šiame dvare dažnai lankydavosi savininko Mykolo Vaisenhofo broliai: rašytojas Juozapas ir dailininkas Henrikas Vaisenhofai.

Koks likimas laukia nykstančio Tarnavos dvaro? Jūžintų seniūnė Audronė Baltuškaitė sakė, jog dabartinis savininkas kaunietis verslininkas Sigitas tikisi dvarvietę prikleti naujam gyvenimui. Prieš pora metų dvaro parke buvo išpjauta dalis sutrešusių medžių, planuotas pastatų remontas, atgabentas vagonėlis ir statybinių medžiagų. Dalį jų iš nesaugomos dvarvietės pagrobė čia įsisukę vagys. Pasak seniūnės, toks vietinių elgesys labai įskaudino dvaro šeimininkus. Dvarvietės atstatymo darbai, A. Baltuškaitės teigimu, užstrigo ir dėl užgriuvusio sunkmečio bei žemės nuomos problemų.

Dvaro šeimininkas Sigitas Vaškelis sako, jog penkerių metų prireikė kautis su biurokratine sistema, kol jam pavyko išsinuomoti dalį parko. „Tik pernai gavau teisę į beveik 2 ha nuomą, dalį šio ploto užima statiniai. O į likusius 7 parko hektarus jokių teisių neturiu, todėl už dešimties metrų nuo rūmo esančioje žemėje šeimininkauti negaliu.

Prieš pora metų praūžusi audra ten privertė šimtamečių medžių, bet jų tvarkyti neturiu teisės, nes jie augo ne man išnuomotoje teritorijoje“, – S. Vaškelis vardijo kliūtis, trukdančias tvarkyti dvarvietę.

Žemės nuoma – ne vienintelė naujojo dvaro savininko bėda. Rūpesčių būta ir dėl dvarvietės, įtrauktos į kultūros paveldo saugomų objektų sąrašą, vertybės nustatymo. Kol Tarnavos dvaras neturėjo šeimininko, niekas nesirūpino, kad rūmas nyksta. O dabar, anot S. Vaškelio, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai jį vis baudžia už dvarvietės netinkamą priežiūrą. „Šią savaitę mane jie vėl kviečia ir vėl, matyt, baus. Bet kaip gali tvarkytis, kai didesnė dvarvietės dalis – ne tavo ir negali žemės net išsinuomoti?“ – neįveikiamais biurokratiniais slenksčiais piktinosi verslininkas.

Kodėl jam, kauniečiui, prireikė smarkiai apgriuvusio dvaro? Pasirodo, „suveikė“ emociniai dalykai: jo gimtinė – nuo Tarnavos dvaro vos už trijų kilometrų esančiame Šturonių kaime. Be to, paskutinieji dvaro šeimininkai Vigėliai – Vaškelių tolimi giminaičiai. „Vaikystėje teko bėgioti prie dvaro ir parke. Kai būdamas 14 metų išvažiavau gyventi į Kauną, tada dvaras dar nebuvo sugriuvęs“, – pasakojo S.Vaškelis apie nostalgijos padiktuotą pirkinį, dabar keliantį didelių rūpesčių. Tačiau dvaro šeimininkas vis dar neprarado tikėjimo, jog vaikystės prisiminimų apgaubtą dvarvietę jam pavyks prikelti. Jis renka Tarnavos gyvenimo istoriją, faktus ir žmonių liudijimus apie čia šeimininkavusias garsias didikų gimines ir jų kaitą, kai rūmai ėjo iš rankų į rankas.

Į viršų