Quicktime panorama

Angelų kalva Skaityti

GPS: N54o40.595'   E24o55.705'

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
Valiutos keitimas Vilniuje

ANGELŲ KALVOS KŪRIMO PRIEŠISTORĖ
 arba
 KODĖL ŠIOJE VIETOJE ĮKURTA ANGELŲ KALVA

Seniai labai seniai, dar anuomet kai Dievas, būdamas labai geros nuotaikos ir įkvėpimo, tvėrė Trakų kraštą, drauge jam kasdieniuose darbuose talkino Jautrios sielos angelas.

Kai vieną dieną, po ilgų liūčių vandenys galop pripildė Dievo pirštu įspaustus  įvairaus dydžio duburius, į dangaus žydrynę pažvelgė gausybė ežerų.

- Koks grožis! – šūktelėjo Jautrios sielos angelas. - „Dar niekur taip žemėje neatsispindėjo Dangus!

- Tau tiesiog patinka ežerai, – šypsodamasis tarė Dievas, tačiau jautruolis jau plasnojo virš krištolinio tyrumo vandenų ir negalėjo atsistebėti juose plaukiojančių žuvų gausa, raibuliuojančiose bangose nardančių paukščių margumynu. Palikęs triūsiančius savo brolius, jis suposi ant nulinkusios medžio šakos, gainiojo virš vandens plazdenančius drugelius ir ... visai pamiršo savo darbą.

- Jis dėl tų ežerų visai galvą pametė! Kodėl nepadeda mums dirbti, o tik leidžia savo dienas veltui! – šūktelėjo Dievui Rūpestingasis angelas. Sutvėrėjas nusišypsojo, rankos mostu nuramino ežerų vandenis, juos veidrodžiais paversdamas, ir mįslingai atsakė:

- Jis atras savo pamestą galvą ten, iš kur bus galima pamatyti tris vietas, kuriose po tūkstantmečių įsikursiančiam mieste žmonės mane garbins... 

Vos tik pasklido šie žodžiai, tuoj sudrebėjo žemė, sugaudė dangūs. Netoliese pūpsojęs vienas duburys ėmė sparčiai kilti ir tapo kalva, o žvelgiant iš paukščio skrydžio, aplink tyvuliuojantys ežerai į angelą be galvos tapo panašūs.

Praėjo metai, šimtmečiai, tūkstantmečiai, ir aukščiausioje Trakų vietoje, netoli Užutrakio dvaro, žmonės užlipę ant kalvos pamatė tris, vienoje linijoje išsidėsčiusius  mūrus – Trakų cerkvę, didžiavyrio statytą Trakų bažnyčią ir saloje stūgsiančią pilį. Juose visuose buvo garbinamas Dievas. Patiko jiems ta kalvota erdvė, tad nusprendė joje medinius angelus suburti. Vos pirmieji aštuoniolika angelų pradėjo kalvoje savo tarnystę, kai įvyko tai, kas istorijos priešaušryje buvo sumanyta: Jautrios sielos angelas atsibudo ir džiaugsmingai sušuko:

- Atradau savo pamestą galvą, kuri buvo uždengta... medinio angelo sparnu!

Tai pasakęs apsidairė, išvydo dailiais takeliais išvagotą Angelų kalvą, jos Karalienės Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlę, gausybę žmonių maldų klausančių ąžuolinių angelų, o tolumoje – Trakų salos pilies raudonus mūrus, baltą bažnyčią ir cerkvęs smaigalį. Priartėjęs prie angelų su visais pasilabino, o prieš grįždamas  pas Dievą, dar spėjo eiklią mintį išausti: „Gausės angelai kalvoje, saugos jie Trakus ir visą Lietuvą, ir taps Trakai traku, gerumui ir meilei skleistis...”
-------------------------------------------------------------------------
Jei kada atsidursite Lietuvoje, Trakų krašte, šiaurinėje jo pusėje, kur saulėje mirgančio Galvės ežero pašonėje vingiuoja Trakų – Rykantų kelias, būtinai užsukite į antrajame jo kilometre esantį Tūkstantmečio ženklų taką, žmonių pramintą Angelų kalva. Ten visus pasitinkantis Gerosios žinios skelbėjas – angelas Gabrielius tarsi trimituoja: maldų kalvoje jūsų klausosi gausybė angelų! Kada, kodėl ir kaip jie čia atsirado? Kas juos sukūrė? Kam jie skirti? Kokia viso šio darbo prasmė? Atsakymams į minėtus bei kitus klausimus ir skirta ši knyga. Tik viena norime patikinti: Jūs taip pat galite tapti Angelų kalvos kūrėjais, angelo fundatoriais, kalvos istorijos dalimi. Bet apie viską nuo pradžių…

Angelų kalva – tai 2009 metais rugsėjo 12 dieną plačiai visuomenei pristatyta liaudies pamaldumo praktikos vieta, papuošta didingomis ąžuolinėmis angelų skulptūromis, skirta dvasingam laisvalaikiui, maldai, kultūros projektams bei meninei edukacijai. Šio objekto kūrimas įprasmino reikšmingas Lietuvos valstybingumo tūkstantmečio ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 600-ųjų įkūrimo metinių sukaktis. 

Angelų kalvos gimimą inicijavo netoli Trakų veikiančios jungtinės kaimų bendruomenės „Užugiriai“ narės Dominyka Dubauskaitė ir Lolita Piličiauskaitė-Navickienė. Sutelkusios vietos žmones ir bendruomenės narius, iniciatyvias ir pilietiškas šeimas, bendruomenes, verslininkus, įmones, organizacijas, jos paragino visus drauge kurti Angelų kalvą – visiems atvirą, krikščioniškąsias vertybes puoselėjančią erdvę, dovanoti angelų skulptūras, rūpintis aplinkos tvarkymu bei garsinimu. 2009-aisiais įkurdintų 18 skulptūrų būrys vis gausėjo, ir 2015 metais kalvoje jau stovėjo 36 angelai. 
Ąžuolines angelų skulptūras kūrė didelis būrys garsių Lietuvos ir užsienio medžio drožėjų. Daugiausia – vienas žymiausių mūsų šalies meistrų Algimantas Sakalauskas bei jo sutelkti meistrai.

Angelų kalvos kūrėjų veikla įgyvendina daugelį tikslų: puoselėja ir populiarina UNESCO saugomą lietuvių tautinį paveldą – monumentaliosios skulptūrinės plastikos medinę architektūrą, skatina tiek projekto dalyvių, tiek lankytojų pilietinius, tautinius ir krikščioniškus jausmus. Reikšminga ir tai, kad šis didelio susidomėjimo sulaukęs turistinis objektas papildo Trakuose esamą populiarią istorinio ir kultūrinio bei pramoginio pobūdžio veiklą nauja dvasingo laisvalaikio tradicija. Tai, kad Angelų kalva tampa dvasingumo, tikėjimo tiesų atradimo, saviugdos erdve, liudija ne tik angelų skulptūros, bet ir stoginėje 2014 metais įkurdinta Angelų kalvos Marijos skulptūra bei netoliese esantis Betliejaus namelis.

Angelų kalvą gali kurti ir Tu. Svarbiausia apsipręsti dalyvauti Angelų kalvos projekte ir dovanoti angelą. Šios liaudies pamaldumo praktikos erdvės administratorės padės pasirinkti angelo simbolizuojamą vertybę, surasti geriausius drožėjus, kurie sukurs tinkamą eskizą, pačią skulptūrą ir įkurdins ją kalvoje (išsamiau – rugsėjo pradžioje pasirodančioje knygoje ,,Angelų kalva”ir startuojančioje svetainėje www.angelukalva.lt  arba www.uzugiriai.lt).
Angelų kalva ir dabartinė visuomenė. Kaip žinia, sunkumai gimdo jų vertus sprendimus. Tad dvasinių vertybių devalvaciją, švietimo reformos prieštaras, emigraciją išgyvenančiai Lietuvai, „purtomai“ kriminogeninių įvykių suvestinių, vis svarbiau tampa ne tik likviduoti probleminius „rezultatus“, bet ir stengtis naikinti juos sukeliančias priežastis, aiškintis jų sprendimo galimybes, nes „postmodernaus pasaulio iššūkiai kėsinasi į pačią dvasingumo šerdį, esminių vertybių neliečiamumą, ir tai vyksta globaliniu mastu.“ Ar dvasingumo stoka gali būti minimų problemų priežastis? Tikėtina, nes visuomenė pavargo nuo per masines informavimo priemones skleidžiamų neigiamybių ir nuolatinių gąsdinimų, todėl vis didėja akademinės visuomenės atstovų dėmesys dvasinėms bei žmogiškosioms vertybėms (aukštosiose mokyklose rengiamos mokslinės konferencijos, leidžiamos monografijos, Angelų kalvoje vis gausėja angelų skulptūrų ir jas lankančiųjų skaičius...). 

Dvasingumo reikmė. Ar eilinis Lietuvos pilietis gali savo valia ką nors pakeisti? Neabejotinai! Juk auklėjimas – didelė galia! Kaip žinia, šeima – pirmoji žmogaus mokykla, o tėvai – pirmieji mokytojai. Tad jų asmenybės įtaka, puoselėjamos vertybės ir kompetencijos ugdant ir savo pavyzdžiu auklėjant vaikus, dažnai nulemia žmogaus ateitį. Tačiau žmogiškųjų vertybių ugdymas ir puoselėjimas – sudėtingas uždavinys, reikalaujantis šeimos bei mokyklos vienovės.  Vis dėlto galima išeitis – dvasinga motina, tėvas, šeimyniškis, draugas, mokytojas, kolega, gebantis jauną ar kitą asmenybę orientuoti dvasingumo, dorinių vertybių saviugdos linkme.

Dvasingumo apibrėžtis. Filosofai ir teologai dvasingumą supranta labai įvairiai: materialistai jį tapatina su sąmone, intuityvistai – su intuicija, egzistencialistai – su egzistencija, jos esmę sieja su gamta arba Dievu, personalistai – su asmenybe, neotomistai – su substancine kūno ir dvasios vienove. Populiariausias – krikščioniškasis dvasingumas, suprantamas kaip visa, kas yra iš Dievo, kaip žmogaus asmeninis santykis su Kūrėju, kaip visų žmogiškų santykių įprasminimo pagrindas (pradžia – Šv. Pauliaus laiškuose). Jame, kaip visaverčiame asmens santykyje su pasauliu, įžvelgiama Dieviškoji būtis. Tai gyvenimas vadovaujantis Dekalogu ir siekiant nedaryti kitam to, ko pats nenorėtum patirti. Tačiau dvasingumo apibrėžtys nepaliečia dvasingumo edukaciškumo, jo pedagoginės, mokomosios pusės, todėl tampa aktualus naujas dvasingumo tipas – pedagoginis dvasingumas , kurio sudedamosios dalys yra Meilė + Išmintingas reiklumas. 

Angelų kalva ir pedagoginis dvasingumas. Mes visi esame (galime ir turime būti) dvasingumo mokytojai. Gyvenimas mus moko mylėti, tačiau tik mylėdami įgyjame teisę reikalauti! Deja, taip elgiamės retai. Jauni tėvai mano, kad vaiką jie turi tik mylėti, tačiau be išmintingo reiklumo žmogus greitai tampa manipuliavimo auka. Kitas kraštutinumas – reiklumas, neturintis meilės. Toks žmogus netruks tapti despotiška, autoritarine asmenybe. Tad kiekvienas iš mūsų turime teisę reikalauti, tačiau tik mylėdami. Suderinti meilę ir reiklumą reikia išminties, kurią neretai kaupiame visą gyvenimą.

Angelų kalvos edukaciškumas. Angelų kalvoje žmogus taip pat skatinamas mokytis… melstis ir kreipti mintis Dievop – šiam tikslui skirti angelai, netoli stoginės esantis daugelio žmonių rankomis iš akmenų sudėtas Maldų ratas bei visoje kalvoje išdėstytos metalinės saulutės, ant kurių apsilankiusieji kabina savo maldų simbolius – maldų lapelius, angeliukus, varpelius, gėlių žiedus, vaikų žaislus…

Kiekvienas, apsilankęs Angelų kalvoje, gali tapti jos ambasadoriumi, skleidžiančiu žinią apie šią žmonių pamaldumo praktikos vietą, kurioje apsilankius galima ne tik pasivaikščioti, pasimelsti ar patikėti angelams savo maldas, bet ir einant centriniu taku atlikti įvairias įdomias užduotis. Pavyzdžiui, sustojus prie Gerosios žinios angelo pasidalyti šiandien ar vakar sužinotą gera naujiena prie Saugojimo nuo pikto – pasakyti, kas padeda apsisaugoti nuo pikto, prie Palaiminimo – išvardyti Lietuvos šventuosius ar palaimintuosius (Šv. Kazimieras, palaimintasis Jurgis Matulaitis...), prie Lietuvos seniūnų vienybės – atspėti, kiek Lietuvoje yra seniūnijų (496), prie Šeimą saugančių angelų – pratęsti sakinį: „Šeima bus laiminga tuomet, kai...“, prie Santarvės angelo pasakyti penkias taisykles, padedančias sutarti tarpusavyje ir t. t.

Angelų kalvos kūrimas – akivaizdus pilietiškumo, altruizmo pavyzdys, savęs įprasminimo būdas. Angelo skulptūros skleidžiama žinia kviečia turimu gėriu dalytis su visais ir taip kurti atvirą meilės ir gerumo erdvę. Eidami dvasingumo keliu ir mokydami juo eiti kitus – gyvenime nebūsime vieniši, nepasiklysime būties labirintuose, įveiksime kliūtis ir pats gyvenimo kelias taps lygesnis, su jame atsispindinčiu Dangumi... Tad kviečiame drauge su knyga ,,pasivaikščioti” po Angelų kalvą, savo kelionę pradėdami nuo pažinties su Gerosios žinios angelu. Lai jo pučiamo trimito garsas lydės jus visos kelionės metu tol, kol paskutinio Taikos angelo rankose laikomas balandis pamos alyvos šakele. 

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004