Quicktime panorama

Šiluvos bažnyčia Skaityti

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
VDS, VPS serveriai Galerijos partneris:
Leidykla Versmė

Bazilika yra Raseinių rajone, 19 km nuo Raseinių Šiluvos miestelyje, M. Jurgaičio aikštėje. Šiluvą išgarsino stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas ir Bažnyčios oficialiai pripažintas bei seniausiu Europoje laikomas Dievo Motinos apsireiškimas.

Manoma, kad pirmąją katalikų bažnyčią Šiluvoje 1457 m. pastatė čia dvarą turėjęs Petras Gedgaudas. Fundatorius ją paskyrė Švč. M. Marijos gimimo ir savo globėjų šv. Petro ir Baltramiejaus garbei. Šiluvos katalikų bažnyčia buvo penkioliktoji Žemaitijoje. Jau 1551 m. Martynas Mažvydas minėjo čia vykusius, net iš Prūsijos maldininkus traukusius, Marijos atlaidus. Tačiau greitai Šiluva atiteko naujiems savininkams, kalvinistams Zavišoms. Netekusi globėjų, katalikų bažnyčia sunyko. Tuo tarpu kalvinistai 1594 m. netoli Šiluvos įkūrė Zbaro gyvenvietę ir ten pasistatė mūrinę bažnyčią. 1754 m. nusilpusi kalvinų parapija buvo prijungta prie Kėdainių Zbaro, o XVIII a. pabaigoje galutinai sunyko.
Katalikų pozicijoms sustiprėti daug įtakos turėjo 1608 m. apsireiškimas. Kaip pasakojama, tada Švenčiausioji Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų pasirodžiusi ant akmens, kur anksčiau stovėjo nugriauta bažnyčia. Vėliau kunigui Jonui Kazakevičiui kažkoks aklas senelis parodęs vietą, kur buvo užkasti išlikę sugriautos bažnyčios daiktai. Atkastoje skrynioje rastas dar bažnyčios steigėjo Gedgaudo dovanotas ir jau XVI a. stebuklingu laikytas Marijos paveikslas, bažnyčios steigimo aktas, brangūs bažnytiniai rūbai.

Kunigas J. Kazakevičius savo lėšomis 1623-1624 m. pastatė nedidelę medinę bažnytėlę, o apie 1641 m. jo dėka Šiluvą papuošė gerokai didesnė kryžminio plano medinė Šv. Petro ir Šv. Baltramiejaus bažnyčia. Nuo 1677 m. Kražių jėzuitų kolegijos mokiniai pradėjo rengti į Šiluvą procesijas, vėliau tapusias tradicinėmis. 1760 m. klebonas J. D. Lopacinskas savo lėšomis pradėjo statyti mūrinę bažnyčią, kurią 1775 m. užbaigė klebonas Tadas Bukota. 1780 – 1793 m. bažnyčią dekoravo dailininkas, buvęs jėzuitas Tomas Podgaiskis. Dvibokštė kompaktiško tūrio ir vertikalių proporcijų bažnyčia iš kitų to meto šventovių išsiskiria netinkuotomis raudonų plytų sienomis. Ji konsekruota 1786 m. ir tais pačiais metais rugsėjo 8 d. vainikuotas bažnyčioje buvęs Marijos paveikslas.

1976 m. Šiluvos bažnyčiai buvo suteiktas Mažosios Bazilikos vardas. 1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius Lietuvą pavedė Švč. M. Marijos globai. 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

Anot menotyrininkės dr. Laimos Šinkūnaitės, Šiluvos bažnyčia veikiausiai yra paskutinis Lietuvoje toks vientisas vėlyvojo baroko sakralinės architektūros paminklas, kuriame išsaugotas daugiau nei per du šimtmečius beveik nepaliestas vidaus dekoras. Kaip kultūros – meno vertybė saugomas visas Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Bazilikos kompleksas: altorių ansamblis su skulptūriniu dekoru, stebuklingu laikomas paveikslas „Marija su aptaisu“ (aptaiso aut. L. Hofman, 1674 m., Karaliaučius), sakykla su 10 skulptūrų, krikštykla su skulptūrine grupe „Jėzaus krikštas“ (sukurta M. Podgaiskio). Liaudies dailei priskiriamas kryžius su Nukryžiuotojo figūra (1663 m.), įspūdingas baziliką puošiantis stiukas (skulptūrinis interjero dekoras).

Jonas Brigys

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004