Quicktime panorama

Kražių Švč. M.Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia Skaityti

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
VDS, VPS serveriai Galerijos partneris:
Leidykla Versmė

KRAŽIŲ PARAPIJA

Kražiai - viena seniausių parapijų Žemaitijoje. Nuo XIII a. vidurio , remiantis rašytiniais istorijos šaltiniais, Kražių žemė ir Kražiai, be abejo, laikytini vienu svarbiausių Žemaitijos kultūrinių, dvasinių, bei administracinių centrų. Pagal kroninkininką Motiejų Strijkovskį pirmoji bažnyčia Kražiuose statyta LDK Vytauto įsakymu, pradėjus paskutinio Europos pagoniškojo regiono krikštą.

1413 m. buvo krikštijami Kražių krašto žmonės, o bažnyčios statyba rūpinosi Žemaičių seniūnas Mykolas Kęsgaila Valimantaitis,visiškai neatsitiktinai Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto paskirtas Žemaičių seniūnu.Jo rezidencija buvo Kražiuose. Mykolas Kęsgaila, LDK Vytauto liepiamas, 1416 m. pastatė pirmą parapinę bažnyčią ant kalniuko tarp Kražantės upės, Dausino ežero ir Medžiokalnio.

Kyla klausimas, būtent kodėl ant šio kalnelio Vytautas liepė statyti bažnyčią? Galime lengvai įtarti, kad būtent ant šio kalnelio yra buvusi kražiečių pagoniškoji šventykla (alkvietė) dar prieš įvedant krikščionybę.
Kaip sako padavimai, juk ir Vilniaus Katedra buvo pastatyta senojoje lietuvių religinėje šventvietėje, Šventaragio slėnyje, Neries ir Vilnios santakoje, prie pilies kalno. Dargi Katedros altorius esąs pastatytas vietoje to aukuro,ant kurio senovės pagonys lietuviai degindavę aukas Perkūnui. Jei taip buvusi pastatyta Katedra ant senosios šventvietės, tai galima manyti, kad ir žymiausios Žemaitijos vietovės – KRAŽIŲ – pirmoji bažnyčia buvo pastatyta ant kalnelio, kur jau anksčiau buvo Kražių šventa vieta. Kiek žinoma, jog čia turėjo būti garbinama derlingumo ir vaisingumo deivė MEDEINĖ , kuri pirma buvo garbinama kaip miškų ir medžioklės deivė, o vėliau tapo laimės ir vaisingumo deive. Pirmoji parapijos bažnyčia - Šv.Mykolo Arkangelo -1416 m. Kražiuose jau stovėjo būtent ant to kalnelio, kurį derėtų gerbti ir branginti. Tai didelio dėmesio vertas paminklas. Parenkant bažnyčiai globėją drąsiems ir karingiems Kražių apylinkių gyventojams kaip tik tiko labiausiai Šv.Mykolas – karių ir riterių, dangaus galybių kunigaikščio, kovojančio už tiesą, teisę ir teisingumą, titulas. Kai naująją Medininkų vyskupiją Konstancos visuotiniame Bažnyčios susirinkime popiežius Martynas V patvirtino 1421 spalio 23 d., tada buvo patvirtinta ir viena pirmųjų parapijų Žemaitijoje - Kražiai. 1429 m. Kražių delegatai Petras Senkus , Gedgaudas ir Šedebaras, Žemaičių seniūno Kęsgailos brolis, vyksta į Romą parvežti popiežiaus skirtosios karališkosios karūnos Vytautui.
Buvę Žemaičių bajorų centru, vėliau tapę Žemaičių seniūno sostine – Kražiai augo ir gražėjo. 1512 m. Kražiams buvo suteiktas grafystės titulas, jie tapo didikų rezidencija. 1529 m. karalius Žygimantas Senasis Kražiuose įsteigia Žemaičių seniūno vadovaujamą karališkąjį teismą, kuris susirinkdavo 4 kartus metuose. Būdami administraciniu centru, kur rinkosi Žemaitijos bajorų seimai, Kražiai tampa ir religiniu Žemaičių židiniu. Nuo 1416 iki 1941 metų ant vadinamojo Vytauto kalno 525 metus išstovėjo viena už kitą gražesnės ir turtingesnės penkios parapijinės bažnyčios, tarnavusios Dievo garbei, žmonių sielų naudai ir Kražių šlovei. 1416 m statytoji bažnyčia sudegė, tad 1475 m.buvo pastatyta nauja. Ją toje pačioje vietoje pastatė klebonas kunigaikštis Jokūbas Giedraitis, o pašventino vyskupas Baltramiejus II (Svirenkovičius apie 1472 – 1475 m.). Pagal 1579 m. apaštališkojo vizitatoriaus Tarkvinijaus Pekulo (italo) vizitacijų aktus matome, jog ši bažnyčia buvo gan puošni, turėjo daug meno . Joje buvę 7 altoriai, visi išpuošti pjaustyto medžio statulomis , gražiai įrėmintais drobėje tapytais paveikslais. Bažnyčioje stovėjo didelis marmuro altorius, ant grindų stovėjo daugybė puošnių varinių liūtų kojomis žvakidžių. Bažnyčioje buvo puošnūs meniškai drožinėti suolai, statulos buvo paauksuotos. Toje bažnyčioje buvo labai dideli ir labai gražūs vargonai, o bokšte kabojo didelis laikrodis. Varpinėje buvo šeši varpai. Ši bažnyčia su visais papuošalais sudegė, ištarnavusi parapijai 163 metus. Jai sudegus, Kražių klebonas ir dekanas kanauninkas Mykolas Mazulevičius – Barkauskas toje pačioje vietoje pastatė naują, dar gražesnę bažnyčią 1638 m. Nuliedino didžiausius varpus visoje Žemaitijoje. Varpus 1639 m. rugpjūčio 10 d. pašventino Jonas Višemirskis, Žemaičių pavyskupis. Ši trečioji Kražių parapijos bažnyčia buvo labai gausiai išpuošta, turėjo daug bažnytinio turto: kryžių, vėliavų, baldakimų, liturginių rūbų ir kt. 1710 metų maras sunaikino Kražių apylinkių gyventojus. Ši trečioji bažnyčia ištarnavo Kražiams 71 metus, o švedų – rusų karo metais taip pat sudegė. 1745 m. Kražių klebonas kanauninkas Tomas Uvainis pastatė naują – ketvirtąją bažnyčią. Jis buvo uolus, Kražių parapijai samdė septynis kunigus.
Vos 62 metus ištarnavo kanauninko Tomo Uvainio statytoji bažnyčia. XIX a. pradžia Kražiams buvo labai sunki. 1807 m. didelis gaisras sunaikino beveik visus Kražius. Po trijų metų veiklus klebonas Ciprijonas Odinacas pastatė naują – penktąją Kražių parapijos bažnyčią, nuliedino varpus. Jis pasimirė 1811 m. XIX a. viduryje Kražiai garsėjo gera manufaktūra: verpykla, audykla ir kt. Tuo metu miestelyje buvo 60 parduotuvių. 1841 m. parapijai priklausė apie 5000 tikinčiųjų. Žydai, kurie daugiausia vertėsi amatais , prekyba, turėjo net du maldos namus. Miestelyje buvo paštas, mokykla, antstolio ir uriadniko būstinė.
1845 m. Kražiai vėl degė, tebuvo 502 gyventojai . 1865 m. Kražiai jau turėjo 1450 o 1897 m. – 1741 gyventoją. Parapijiečių buvo 7499 .
Penktoji bažnyčia , išstovėjusi 150 metų paseno, pradėjo pūti, tai parapijiečiai į šventorių suvežė daug akmenų ir jau ruošėsi ststyti naują. Naujos bažnyčios statybos projektas buvo parengtas 1904 m. Valdžia naujos bažnyčios statyti neleido, tik 1908 m. liepos 29 d. sugrąžino senąją seselių benediktinių šventovę. 1909 m. Kražių klebonu buvo paskirtas kun. Jonas Talmantas. Klebonas Jonas Talmantas atnaujino buvusią benediktinių bažnyčią ir ji tapo parapine. 1910 m. rugpjūčio 21 d. ji buvo iškilmingai konsekruota. Senojoje medinėje bažnyčioje taip pat laikytos pamaldos. 1919 m. ji buvo atiduota mokiniams,”Žiburio” gimnazijai, bet tik prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, 1941 m. birželio 23 d. sudegė.
Nuo tada Kražiuose likusi vienintelė Švč.M.Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia iki šiol veikia kaip parapijinė . Nuo 1416 iki 1941 m. ant Vytauto Didžiojo parinkto kalnelio Kražiuose 525 metus prastovėjo penkios bažnyčios , viena už kitą turtingesnės ir gražesnės, išpuoštos meniškais paveikslais ir statulomis, tarnavusios Dievo garbei, žmonių sielų naudai ir Kražių šlovei.
Po Antrojo Pasaulinio karo, sudegus paskutinei medinei parapijos bažnyčiai , šis brangus kalnelis pavirto apleista šiukšlių vieta, panašiai kaip ir iki šių metų buvo šiukšlynu paversta Kolegijos aplinka. Ganosi karvės ir ožkos, teršia šią šventovės vietą,
kuri ilgus amžius buvo sakrali ir neliečiama. Deja gaila , bet kodėl likimas toks rūstus, kodėl nešlovė tokiai vietai, kuri Kražiams ir visai Žemaitijai turėtų būti šventa vieta.
Juk negerbdami savo praeities, užsitraukiame tik gėdą sau ir būsimoms kartoms, ir meluojame patys sau, kai giedame, jog iš praeities semiamės stiprybės…

ŽYMESNIEJI DVASININKAI KRAŽIUOSE

LDK Vytauto, vėliau Kęsgailų, Radvilų, Chodkevičių donacijų dėka, tapusi karaliaus patronato, Kražių parapija buvo viena turtingiausių visoje Žemaitijoje, turėjusi apie 180 valakų žemės ir dideles pajamas. Todėl Kražių klebonais buvo skiriami labiausiai įtakingi vyrai, nusipelnę kraštui žmonės, kurių daugelis tapdavo Žemaičių ar Vilniaus vyskupais. Jų galima būtų suminėti labai daug, bet prisiminkime bent keletą žymesnių, nes turima medžiaga sudarytų didelės apimties darbą.
1533-1547 m. buvęs turtingos Kražių parapijos klebonu Valerijonas Protasevičius tapo Vilniaus vyskupu ir energingos savo veiklos dėka pasikvietė į Lietuvą jėzuitus, kurie 1570 m. Vilniuje atidarė kolegiją, 1579 m. tapusią Vilniaus akademija.
Nuo 1549 m. Kražiuose klebonavo ispanas prof. Petras Royzijus Mavreus Alcanniensis, civilinės ir bažnytinės teisių daktaras, Medininkų kapitulos prelatas, prisidėjęs prie Lietuvos Statuto antrosios redakcijos parengimo.
1557 m. Kražius įsigyja Vilniaus vaivada kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila – Našlaitėlis ir 1565 m. pastato mūrinę rezidencinę pilį – rūmus.
1580 m. turtingą Kražių altariją gavo valdyti pirmasis žinomas LDK rašytojas, vienas lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša, 1595 m. išspausdinęs iš lenkų kalbos išverstą Canizijaus Katekizmą, o 1599 m. Vilniuje išleidęs ypatingą reikšmę lietuvių kalbos istorijai turintį Wujeko postilės (pamokslų rinkinio) vertimą “Postilla”.

VIENUOLYNAI

Net penkių vienuolijų veikla vienu ar kitu laikotarpiu buvo susijusi su šiandien nedideliu Žemaitijos miesteliu.

JĖZUITAI , KUNIGŲ SEMINARIJA

Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis planavo steigti jėzuitų vienuolyną bei kolegiją, bet dėl jo mirties kolegijos įkūrimas užsitęsė. Mirdamas vyskupas paskyrė 2000 vengriškų raudonųjų vienuolyno statybai ir užrašė šiek tiek žemės Kražiuose.
Pirmieji jėzuitai į Kražius atvyksta 1609 m. ir juos priima Kražių klebonas Merkelis Geiša Elijošaitis, Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas, LDK referentas, vėliau (1631 m.) tapęs Žemaičių vyskupu.
Po vyskupo M.Giedraičio mirties (1609 m.) vyskupiją valdęs administratorius Mikalojus Daukša perkeldino jėzuitus iš klebonijos į altariją, kaip jų veiklai erdvesnę ir patogesnę vietą.
Nuo 1610 m. jau žinoma jėzuitų Missio Crosensis (Kražių misija) su viršininku Povilu Pikieliumi.

Vyskupo A.Paco vyskupavimo metu (1610-1619 m.) Kražiuose buvo įsteigta Kunigų seminarija, veikusi 1620 -1742 m., kurią vyskupas A.Tiškevičius perkėlė į Varnius.

1613 m. Vilniaus vaivada kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis padovanojo jėzuitams savo 1565 m. statytą mūrinę rezidencinę pilį –rūmus ir žemės sklypą, o 1614 m. Žemaičių seniūnas ir Lietuvos Didysis Etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su savo žmona Slucko kunigaikštyte Sofija Maleckaite užrašė būsimai kolegijai 7 ūkius.

GARSIOJI KRAŽIŲ JĖZUITŲ KOLEGIJA

1614 m. įsteigiama Kražių jėzuitų kolegija – pirmoji aukštesnioji mokykla Žemaičiuose. Pradėjo kurtis vienuolynas.
Kražiai tapo ne tik administraciniu , religiniu bet ir švietimo centru Žemaitijoje.
Kražių kolegijos atsiradimas anuo metu Žemaičiuose buvo didis kultūrinis sprogimas.

1616 m. laikinuose mediniuose namuose buvo atidaryta pirmoji kolegijoje - gramatikos klasė. Pirmas naujai atidarytos kolegijos mokytojas buvo Jonas Kochas , atvykęs iš Braunsbergo kolegijos.
Vienu iš pirmųjų Kražių kolegijos mokytojų buvo jėzuitas poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, 1617 -1619 m. dėstęs poetiką ir sintaksę.
Vienuolynas kūrėsi, stiprėjo pirmoji aukštesnioji mokykla Žemaičiuose. Kolegijoje profesoriavo daugybė iškilių jėzuitų, mokėsi apie 250-300 mokinių. Šalia kolegijos veikė aukštoji filosofijos ir teologijos mokykla patiems jėzuitams ir apylinkės dvasininkų mokslo žinioms gilinti. Žinoma, kad pav. 1677 m. iškilmingame posėdyje penki studentai Kražiuose apgynė filosofijos tezes daktaro laipsniui gauti.
1618 m. buvo pašventintas mūrinės kolegijos kertinis akmuo. Šventinimo iškilmėse dalyvavo LDK iždininkas Jeronimas Valavičius. 1621 m. ant Radvilų rūmų pamatų jėzuitai pradėjo vienuolyno, kolegijos ir seminarijos bažnyčios statybą. Tais pačiais metais buvo pašventintas Jėzuitų Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kertinis akmuo. Statybą mecenavo Lietuvos Didysis Etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Šventovę baigė tik 1689 m., nes dėl Šiaurės karo bažnyčios statyba užtruko. Jėzuitų bažnyčią Kražiuose konsekravo Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas tais pačiais 1689 m. Tai buvo didžiausia ir puošniausia bažnyčia visoje Žemaitijoje. Ši bažnyčia turėjo 12 altorių, centriniame altoriuje iš Romos buvo atgabenta Leonardo da Vinci Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo paveikslo kopija (467x 266 cm.). Šventovė turėjo daug kitų vertybių, paties karaliaus Jono Sobieskio buvo apdovanota labai vertinga sakykla, kuri jam kainavo 6000 olandiškų talerių.
Kražių kolegija veikė 1616 -1844 m. , kol buvo iškelta į Kauną. Tai buvo svarbiausias Žemaitijos švietimo bei religinio gyvenimo centras, po Vilniaus bene skaitlingiausias Lietuvos jėzuitų provincijos mokslo židinys, savo pajėgumu toli pralenkęs kitas jėzuitų kolegijas: čia XVII-XVIII a. dirbo iki 30-50 jėzuitų. Tai buvo svarbiausias Žemaitijos švietimo centras,be bibliotekos turėjo įspūdingus geologijos ir numizmatikos rinkinius ir net turėjo savo teatrą, bei profesionalų chorą kasdien giedantį Liturgijoje.

JĖZUITŲ ORDINO PANAIKINIMAS,
KOLEGIJA KARMELITŲ GLOBOJE , GIMNAZIJA

Po Jėzuitų ordino panaikinimo 1773 m. Kražiuose beliko šešiaklasė gimnazija, 1797 -1817 m. kolegijoje dėstė Kolainių karmelitai. 1844 m. buvo perkelta į Kauną, o jėzuitų bažnyčia nuo XIX a. pradžios nebeprižiūrima pradėjo griūti ir 1821 m. buvo uždaryta. 1836 m. šalia kolegijos buvusi bažnyčia visiškai sugriuvo.
Paskutiniuoju Kražių buvusios kolegijos – tuomet gimnazijos gyvavimo dešimtmečiu nuo 1834 m rugpjūčio pradžios iki 1840 m. liepos pabaigos Kražių gimnazijos kapelionu ir bibliotekininku dirbo Motiejus Valančius. Tada Kražių gimnazija iš buvusios 6000 tomų jėzuitų kolegijos bibliotekos, pagal 1803 m. sudarytą mokyklos bibliotekos inventorių turėjo 3264 knygas. Tokiu knygų kiekiu bei atranka, išskyrus Vilnių, nė vienas Lietuvos provincijos miestas negalėjo pasigirti. Knygos lotynų,graikų, italų, prancūzų, vokiečių, lietuvių, latvių, hebrajų kalbomis , išleistos pradedant 1427 metais, liudija buvus turtingą tėvų jėzuitų ir Kražių kolegijos palikimą.
Kadangi gimnazija turėjo turtingą biblioteką ir archyvą, siekusį ankstyvuosius kolegijos laikus, M. Valančius ėmė rinkti medžiagą savo istoriniam veikalui “ Žemaičių Vyskupystė”. Be to tam darbui panaudojo Žemaičių vyskupystės ir Petrapilio archyvų medžiagą.
1836 m Jėzuitų bažnyčia sugriuvo, 1844 m. nebeliko gimnazijos, o carinė valdžia tuoj po 1831 m. sukilimo provoslavinimo ir rusinimo tikslais Lietuvoje skubiai pradėjo nusavinti vienuolynus ir bažnyčias; tą darbą tesė ir nuslopinusi 1863 m. sukilimą.

ŠV.ROKO ATLAIDAI KRAŽIUOSE

Šv.Roko, stebuklingojo ligonių globėjo, atlaidai – seniausia ir giliausias tradicijas turinti Kražių parapijos šventė. 1989 metais buvo paskelbta Kražiečių sambūrio diena. Atlaidai švenčiami išlikusioje vienuolių benediktinių vienuolyno 1832 m. statytoje šv.Roko koplyčioje bei pačioje bažnyčioje. Šv.Roko koplyčia kartu yra ir Žemaitijos didikų Kšonstauskių giminės mauzoliejus. Jie buvo Batakių dvaro savininkai. Juozapas Kšonstauskis buvo Žemaičių Kunigaikštystės pastalininkas. Koplyčios rūsio kriptoje ilsisi garbingų Žemaitijos bajorų, kurie aukomis dosniai rėmė benediktinių vienuolyną, palaikai.

Šv.Roką ypač imta garbinti, kai 1709 m. bado ir daugybę gyvybių nusinešusios 1710 – 1711 metų maro epidemijos nualinti Kražių bei plačios apylinkės gyventojai raudomis ir maldomis koplytėlėje išmeldė šv.Roką pagalbos. Per amžius iš lūpų į lūpas sklido pasakojimai , kaip šv.Rokas nutolino nelaimes ir išgydė net visai beviltiškus ligonius. Iki šiol kiekvieno rugpjūčio 16 dieną ( arba artimiausią sekmadienį po Žolinės) tebemeldžiama sveikatos ir užtarimo, šv.Roką pagerbiant dar per Kražių skerdynes giedota giesme “Šventas Rokai”.
Lietuvoje šv.Roko kultas sustiprėjo 1705 m Vilniuje, vėliau ir Kaune, įsteigus rokitų kongregacijos vienuoliją. Davę įžadus (neturtas, klusnumas, skaistumas) per 1710-1711 m. marą tretininkų abitą vilkintys gailestingieji broliai pasiaukojamai tarnavo sergantiems, rūpinosi jų sielovada, laidojo mirusius nuo bado ir maro. Tik vėliau, pasak vyskupo Motiejaus Valančiaus, jie ėmė dėvėti šviesiai pilką abitą su juoda pelerina, ant krūtinės išsisiūdinę kaukolę, sergančiųjų ir mirštančiųjų slaugos ženklą.
Tokią rokitų veiklą nulėmė tai, kad karitatyvaus darbo pavyzdžiu jie pasirinko pasišventusiai ligonius gydžiusį šv.Roką.

ŠV. ROKAS - vienas iš garsiausių šventųjų Lietuvoje, Bažnyčios garbinamas kaip visų ligonių, ypač sergančiųjų maru ar kitomis epideminėmis ligomis, globėjas. Išdalijęs savo turtą, jis pasišventė ligonių ir mirštančiųjų žmonių tarnystei. Patyręs ir slaugytojo, ir sergančiojo dalią šv. Rokas ir šiandien tebegloboja malda į jį besikreipiančius ligonius.

ROKITAI KRAŽIUOSE

Į Kražius vienuoliai Rokitai atsikėlė 1713 m. 1743 metais čia įsteigė globos namus psichiniams ligoniams. Reikia manyti, jų dėka Kražiuose išpopuliarėjo ir šv. Roko kultas, nes ir šiandien Kražiai labiausiai garsūs šv.Roko atlaidais.

Šv.Roko atlaidai – laukiama ir kražiečių mylima šventė, į kurią pirmą sekmadienį po Žolinės gausiai susirenka ne tik kražiečiai. Maldomis ir giesmėmis pagerbti šv.Roką ir melsti sveikatos ir kitų malonių atvyksta maldininkai bei ligoniai iš tolimesnių apylinkių, iš visos Žemaitijos.

MARIJOS GYVENIMO SESERYS

1758 -1797 m. Kražiuose klebonavęs kun. Domininkas Mankauskas pastatė nedidelį vienuolyną su koplyčia ir įkurdino Marijos Gyvenimo seseris (Sorores Mariae vitae), paprastai žmonių vadinamas marijavitėmis. Šis vienuolynas buvo dabartinių kapų vietoje. Bet kunigui D. Mankauskui mirus, seserys marijietės neprigijo ir nebuvo kas jomis rūpintųsi.

BENEDIKTINIŲ VIENUOLYNAS

Dabartinėje Šiaulių vyskupijoje, įkurtoje 1997 m., išlikusi buvusi seselių vienuolių benediktinių, o dabar Kražių parapijos bažnyčia savo turtinga istorija bei kankinių tikėjimo liudijimu yra bene svarbiausia ir garbingiausia šventovė – tai lietuvių tautos bei Katalikų Bažnyčios kovų ir pergalės simbolis.

Jos istorija , kaip ir visos mūsų tautos , labai dramatiška ir simboliška.
1639 m. Kražių miestelyje tarp Kražantės upelio ir Kražių – Nemakščių vieškelio, vieno valako ir 9 margų žemės sklype buvo pradėtas statyti medinis vienuolynas ir bažnyčia .
Minėtą žemės sklypą nupirko ir vienuolyną bei bažnyčią pastatė Žemaičių teisėjas ir karaliaus sekretorius Chrizostomas Volodkevičius . Vyskupas Jurgis Tiškevičius iš Vilniaus pakvietė 7 vienuoles benediktines ir jas čia apgyvendino. Taip prasidėjo šio konvento istorija . 1643 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius vienuolyno bažnyčią iškilmingai pašventino ir atidavė saugoti šv. Viktoro , šv. Sergijaus ir šv. Benedikto relikvijas. Vienuolynui buvo užrašytas Dirvėnų kaimas, Kaunatavo dvarelis , skirta pinigų. 1710 m. Ona Paginskaitė užrašė Pagiriškių dvarelį. 1721 m. didikas Vitartas už 1200 timpų Karaliaučiuje nuliedino didįjį varpą .
1757 m. vienuolės savo lėšomis pradėjo didelės mūro bažnyčios statybą. Ją projektavo buvęs Kražių kolegijos ir Vilniaus akademijos profesorius jėzuitas Tomas Žebrauskas(1714-1758). Jam mirus, darbus prižiūrėjo ir užbaigė “amatininkas” Treceris. 1762 m. baigus benediktinių vienuolyno bažnyčios statybą, vienuolynas ir nauja mūro bažnyčia buvo aptverti aukšta mūro tvora , teikusia Kražiams didingumo.
Bažnyčią konsekravo vyskupas Tadas Bukota , suteikdamas jai Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulą.

XIX a. pirmojoje pusėje prie šios bažnyčios buvo pastatyta šv.Roko koplyčia. Labai pažangus dalykas buvo seserų benediktinių 1641 m. įkurta mokykla, kur pasak M.Valančiaus , vienuolės “moka szeipjau mergajtes raszta ir siuwene”. Šioje bažnyčioje parapijiečiams pamokslai sakyti ir giedota daugiausiai lietuviškai. 1872 m. vienuolyne gyveno 26 vienuolės.
Rusijos caras paskelbė visuotinį katalikų vienuolynų naikinimą, todėl ir vienintelėms likusioms Kražių benediktinėms nebebuvo leista priimti naujokes.

KRAŽIŲ SKERDYNĖS

1891 m. gruodžio 12 d. įsakymu caras liepė uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną, bažnyčią ir kapines. Valdžiai nusprendus uždaryti benediktinių vienuolyną, parapijiečiai naujos bažnyčios nebestatė, bet prašė palikti parapijai seselių benediktinių bažnyčią, juolab kad gan pasiturį Kražių parapijos ūkininkai buvo sąmoningi tikėjime, tvirti savo pilietinėse nuostatose ir be to suaukoję gan nemažą pinigų sumą , jau 1891 metais buvo padarę vienuolyno bažnyčios remontą. Kai tik kražiečiai surinko aukas, valdininkai nekliudė bažnyčios remonto, o turėjo sumanymą; kai tas remontas bus atliktas – uždaryti vienuolyną ir bažnyčią. Jie tikėjosi , kad žmonės gailėdami išleistų pinigų, prašys uždarytąją bažnyčią pavesti parapijai. Jei duos gerą kyšį, bus galima jų prašymą patenkinti. Kyšininkų ir vagių gauja, valdininkavusi Vilniaus, Kauno ir Gardino generalgubernatorių kanceliarijose, vadovaujama to paties generalgubernatoriaus Kochanovo, kurį supo jo sūnus, tarnavęs tėvo įstaigoje, kanceliarijos viršininkas Gololobovas ir dar vienas aukštas valdininkas Samoilovas. Jie kaip plėšrūs vilkai tik ir dairėsi, kur būtų galima valdžios pinigų nugvelbti, kokį pasiturintį žmogų apgrobti, išspaudus iš jo stambų kyšį.
-Jeigu kražiečiai suranda pinigų bažnyčios remontui, tai jie sukrapštys ir mums. Reikia tik vikriai ir skaudžiai juos paspausti – galvojo šita gauja.
1891 metais, Kražių skerdynių išvakarėse, Kražiuose buvo telikusios tik devynios vienuolės. Kražiškiai rašė prašymus palikti neuždarytą bažnyčią, bet į tai nebuvo atsižvelgta.1893 m. gegužės 4 d. vienuolės prievarta buvo išgabentos į Kauną, o vienuolyno trobesius ir bažnyčią buvo nutarta nugriauti. Žmonės, prisiminę Tytuvėnų ir Kęstaičių bažnyčių gynimą, nutarė apginti ir šią šventovę. Bažnyčios ginti rinkosi ne tik kražiškiai, bet ir gretimų vietovių tikintieji, budėjo ir dieną ir naktį, neleisdami kunigams išnešti Švč.Sakramento. Po taikių vietos gyventojų ir caro kazokų susirėmimo žuvo 9 šventovės ir Eucharistijos gynėjai, apie 50 buvo sužeista, daugelis nuplakta. Per 1894 m. teismą kražiškius gynė žymiausi Vilniaus ir Rusijos advokatai. Šis žiaurus įvykis nuskambėjo tarp viso pasaulio katalikų. Apie tai rašė to meto Prancūzijos, Italijos, Anglijos, Vokietijos spauda. JAV lietuviai rinko aukas ir kitais būdais stengėsi padėti kražiškiams. Carinei valdžiai teko pamažu atleisti religijos priespaudos varžtus.

Taigi baisiausiu prievartinės rusifikacijos ir provoslavinimo faktu Lietuvos istorijoje yra laikomas Kražių benediktinių vienuolyno bažnyčios gynimas, tapęs žinomu visam pasauliui ir pavadintas “Kražių skerdynių” vardu.

Šis įvykis plačiai nuskambėjęs visame pasaulyje, Kražių bažnyčios ir vienuolyno gynimas , įgavęs Kražių skerdynių vardą , TAPO SIMBOLIU GINANT KATALIKŲ TIKĖJIMĄ IR LIETUVYBĘ DAUGELIUI ATEINANČIŲ KARTŲ, YPATINGAI SVARBIU ĮVYKIU, LĖMUSIU SPARTESNĮ TAUTINĖS SAVIMONĖS BEI MODERNIOSIOS LIETUVIŲ TAUTOS FORMAVIMĄSI.

XIX a. pabaigoje, tautos nacionalinio išsivadavimo epochoje, Kražių 1893 m. lapkričio 22 d. įvykiai buvo analogiški mūsų kartos Lietuvos žmonėms, XX a. pabaigoje 1990 sausio 13 d. vaduojantis iš komunistinės vergijos ir sovietinio okupacinio genocido.

Lankydami Kražius ir lipdami į tą kalnelį, į kurį veda 50 lauko riedulių laiptai, kurie per penkis su viršum amžių milijonais pėdų buvo minami ir nudildyti, ir šiandien dar tebeliudija apie kražiečių pamaldumą, jų dvasios tvirtumą, suvokime - šis kalnelis yra tikrai gerbtinas ir vertas sutvarkymo, jis laukia mūsų rankų ir širdžių, kaip šimtmečių liudininkas ir krikščioniškojo tikėjimo pradžia Žemaičių žemėje, nes netruks prabėgti dešimtmetis ir švęsime Žemaičių Krikšto 600 metų Jubiliejų. Retoriškai klauskime savęs – ar tą Jubiliejų švęsime ant apžėlusių nuodėgulių, ar imsimės darbo ir sugebėsime liudyti sau patiems ir pasauliui, jog mokame ir norime gerbti savo brangųjį praeities kultūrinį bei istorinį palikimą.

Kražių vienuolynai ir bažnyčios formavo miestelio urbanistinį veidą, o visa Kražių istorija , čia vykęs gyvenimas, akademinė bei dvasinė veikla turėjo ypatingą reikšmę Žemaitijos ir Lietuvos kultūrai, dvasiniam gyvenimui.
XVI-XIX a. Kražiai – Žemaitijos akademinis bei kultūrinis centras, anot garsiojo vyskupo Motiejaus Valančiaus, vieta, “iš kurios sklido apšvietimas į Žemaičius”, o XIX a. pabaigoje, tautos nacionalinio išsivadavimo epochoje, kada lietuvius budino “Varpas” ir “Aušra”, Kražiai išgarsėjo pasipriešinimu caro valdžios savivalei, kai buvo nuspręsta uždaryti ir sunaikinti didingąją Kražių šventovę, todėl ir sovietmečiu Kražiai ypatingai akylai buvo “globojami” sovietinių okupantų ir jų vietinių tarnų.

Turbūt reta Lietuvos vietovė turi tokią turtingą ir dramatišką istoriją kaip Kražiai.

KRAŽIŲ ISTORIJOS CHRONOLOGIJA

Miestelis ant Kražantės upelio kranto, labiausiai pagarsėjęs 1893 m. čia įvykusiomis Kražių skerdynėmis.
• Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad šiose vietose žmonės jau gyveno IV-II tūkstantmetyje prieš Kristų.
• Kražių apylinkėse yra garsus Medžiokalnis. Manoma, kad čia senovėje buvęs alkakalnis. Žmonės tikėjo, kad ant jo gyvena vaisingumo ir medžioklės deivė Medeinė.
• Gyvenvietė pirmą kartą paminėta Lietuvos Karaliaus Mindaugo dokumente – 1253 m. 1253-1257 m. Kražių žemė buvo svarbi Žemaitijos gynybinės sistemos dalis.
• 1390 05 26 Karaliaučiuje pasirašytoje Žemaičių bajorų ir Ordino sutartyje paminėti 6 Kražių bajorai: Einoras, Eivildas, Eionoro brolis Vidė, Getežis, Eikutis, Ramovytas.
• 1394-1935 m. rašytiniai šaltiniai mini Kražių pilį, 1410 m. – valsčių.
• 1406 m. Kražiai buvo Vokiečių Ordino srities valdytojo būstinė.
• 1408 m. vyko Žemaičių sukilimas prieš Ordino administraciją, o po sukilimo Vytautas 1409 m. paskyrė sukilimo organizatorių Rumbaudą Valmantaitį Žemaitijos seniūnu (1409-1411).
• 1411 m. po pergalingos Žalgirio kovos Vytautas atgavo iš Ordino Žemaitiją ir organizavo paskutinio Europoje pagoniškojo regiono krikštą 1411-1414 m.
• 1413 m. Vytauto Didžiojo pavedimu senojoje alkvietėje pradėta statyti Kražių parapijos bažnyčia.
• 1414 m. Vytautas Kražius padarė apskrities miestu, nes tuo laiku Kražiai buvo vienas iš didžiausių ir seniausių Žemaitijos miestų.
• Kražiuose Šv.Mykolo Arkangelo bažnyčia pastatyta 1416 m.
• 1417 m. Žemaičių seniūnas Kražiuose priima Konstancos Visuotinio Bažnyčios susirinkimo delegatus, kuriems buvo pavesta užbaigti Žemaičių krikštą ir įkurti vyskupiją.
• 1421 m. patvirtinta Kražių šv. Mykolo Arkangelo parapija.
• Pirmoji Kražių bažnyčia sudegė Kražiams ištarnavusi vos 60 metų. Kražių klebonas kunigaikštis Jokūbas Giedraitis 1475 m. pastatė naują, kurią gaisras sunaikino 1638 m. Tada bažnyčią pastatė klebonas M. Barkauskas, o 1745 m. nudegus ir šiai, darbo ėmėsi klebonas T.Uvainis. 1807 m. sudegė ir T. Uvainio statyta bažnyčia. Naujoji – penktoji bažnyčia buvo pastatyta veiklaus klebono Ciprijono Odinaco 1809 m., o baigta įrengti 1841 m. Sudegė 1941 m. 06. 23 d.
• 1412-1449 m. Kražiuose gyveno Vytauto Didžiojo vietininkas – Žemaičių seniūnas Kęsgaila Valmantaitis (Mykolas)- pirmosios parapijos bažnyčios statytojas.
• XVI a. pr. įsteigta pradžios mokykla.
• 1512 m. Kražiams suteiktas grafystės titulas.
• 1529 m. karalius Žygimantas II Senasis Kražiuose įsteigia karališkąjį teismą, susirenkantį 4 kartus metuose.
• 1559 m. Kražius karalius Žygimantas Augustas pardavė anglams Kotrynai Suffolk ir Ričardui Berthe. Po jų Kražius valdė Mikalojus Radvila Rudasis. Jis dvaro teritorijoje pastatė pilį-rūmus, kuriuos juosė vandens pripildytas platus griovys.
• 1565 m. Mikalojus Kristupas Radvila Kražiuose pradėjo statyti mūro pilį. Sumanymo neužbaigęs pasimirė.

• Nuo 1566 m. iki XVI a. pabaigos Kražiuose posėdžiaudavo Žemaičių bajorų seimeliai. Tada Kražiai buvo vienas iš didžiausių Žemaitijos kultūros, švietimo centrų, XVII a. kontrreformacijos židinys.
• 1608 m. vyskupo Merkelio Giedraičio prašymu Kražiuose įsikūrė vienuoliai jėzuitai, kuriuos čia iš pradžių globojo Mikalojus Kristupas Radvila ir Jonas Karolis Chodkevičius, o ypatingai - Žemaičių Vyskupystės administratorius kanauninkas Mikalojus Daukša bei vyskupas Mikalojus Pacas. Jėzuitus Kražiuose maloniai priėmė klebonas kanauninkas Merkelis Geišas Elijošaitis, vėliau tapęs Žemaičių vyskupu.
• Turtinga buvo 1614 m. jėzuitų įsteigtos Kražių kolegijos biblioteka (kolegija veikė nuo 1616 m. iki 1773 m.).
• 1616 m. rugsėjo 18 d. atidaryta gramatikos klasė Kražių jėzuitų kolegijoje.
• 1621 m. jėzuitai šalia pradėtų statyti Radvilų rūmų pamatų pradėjo statyti Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią (baigė 1689 m.).
• 1620 m. vyskupo M.Paco rūpesčiu buvo suformuota kunigų seminarija ir buvo pavesta jėzuitams. Ji Kražiuose veikė iki 1742 m. Vyskupas Antanas Tiškevičius ją perkėlė į Varnius. Tais laikais Kražiuose veikė aukštoji jėzuitų teologijos-filosofijos mokykla.
• 1608 m. įsteigtas jėzuitų,
• 1639 m. – seserų benediktinių,
• 1713 m. – rokitų ,
• 1758 m. – Marijos Gyvenimo seserų vienuolynas.
• XVII-XVIII a. miestelyje veikė Mokyklos teatras, kuris pastatė apie 30 vaidinimų.
• Iki maždaug 1650 m. Medininkuose buvęs Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino sostas po miesto apiplėšimo persikėlė į Raseinius, o vėliau – į Žemaitijos bajorų seimelių sostinę – Kražius.
• Panaikinus Jėzuitų Ordiną 1773 m. Kražių kolegiją perima Edukacinė komisija. Jos žinioje ši mokymo įstaiga buvo
• 1776-1797 m. O 1797 -1817 m. perduodama Kolainių karmelitams. 1817 m. kolegija buvo reorganizuota į pasaulietinę gimnaziją.
• 1817 – 1844 m. ši mokymo įsaiga tampa Vilniaus universitetine gimnazija.
• 1780 m. karalius leido metų bėgyje du turgus ir tris jomarkus Kražiuose.
• 1807 m. gaisras sunaikino beveik visus Kražius.
• 1823 m. Kražiuose veikė anticarinė moksleivių organizacija „Juodieji broliai”.
• 1834- 1840 m. Kražių gimnazijos kapelionu ir bibliotekininku dirbo Motiejus Valančius.
• 1844 m. Kražių gimnazija buvo perkelta į Kauną. Po to buvusios Kolegijos pastatas apie 75 metus buvo tuščias.
• Kražiai išgarsėjo 1893 11 22 įvykusiomis Kražių skerdynėmis. Vietiniai gyventojai neleido uždaryti 1757-1763 m. vienuolių benediktinių pastatytos Kražių bažnyčios. Už tai su jais buvo žiauriai susidorota. 1894 m. įvyko Kražių gynėjų teismas.
• 1908-1910 m. ši bažnyčia suremontuota. 1910 m. rugpjūčio 21 d. iškilmingai konsekruota ir iki šiol naudojama visos parapijos reikalams.
• 1898 m. Kražiuose buvo 1741 gyventojas, 7499 parapijiečių.
• 1900 – 1911 m. Kražių klebonu dirba paskutinis medinės ir pirmasis mūrinės bažnyčios klebonas Jonas Talmantas. Mirė 1913 m. kovo mėn. 1 d. Palaidotas Kražių bažnyčioje.
• Nepriklausomos Lietuvos metais Kražiai buvo valsčiaus centras.
• 1919 m. Kražiuose atidaryta Žiburio draugijos gimnazija. Gimnazija uždaryta 1935 m.
•1911 – 1950 m. Kražiuose klebonavo kanauninkas Vladas Tomaševičius ( gim. 1871.03.26, įšventintas 1895.01.15, mirė 1950 m.). Palaidotas Kražių bažnyčios kriptoje.
• Prelatas dr. Justinas Juodaitis ( gim. 1899.11.22, 1949 – 1956 m. ištremtas i Sibirą, mirė 1969.02.03) palaidotas Kražių bažnyčios rūsyje.
• Kun. Stanislovas Rimkus ( gim.1912.01.02, įšventintas 1936.06.06, bolševikų suimtas 1940.08.06 ir ištremtas i Sibirą, o ten 1942 m vasarą nukankintas).
• 1976 – 1987 m. Kražiuose klebonauja kun. Juozapas Olšauskas ( gim. 1910.01.20 , įšventintas 1937.06.06 , mirė 1988.08.11 ir palaidotas Kražių bažnyčios kriptoje).
• 1987 – 1992 m. Kražių klebonu dirba kun. Stanislovas Anužis ( gim. 1954.06.12, įšventintas 1983.05.29 ).
• 1992 – 1996 m. Kražiuose klebonauja kun. Vytautas Gedvainis ( gim. 1963.04.20, įšventintas 1989.05.28 ).
• 1996 m. liepos 2 d. Kražių klebonu pradeda dirbti kun. Alionidas Pranciškus Budrius ( gim. 1962.01.03 , įšventintas 1988 .05.29 ).
• 1999 m. restauruojami centriniai bažnyčios vartai, 1999 – 2001 m. rekonstruota Kražių parapijos klebonija , 2001 m. rekonstruota šv. Roko koplyčia, 2001 – 2002 m. restauruojamas centrinio altoriaus paveikslas, pradėtas dengti naujas bažnyčios stogas, pradėti centrinio altoriaus restauravimo darbai, restauruojama Kolegijos pastato išorė.
• 2003.08.16 švenčiamas Kražių 750 m. jubiliejus.
• 2004 m. rugpjūčio mėn. 21 d. Kražiuose dalyvaujant 11 signatarų- atkūrėjų ir 2 dalyviams, atkuriamas Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordinas, ir atnaujinama Ordino veikla.
• 2005 m. Kražiuose yra 830 gyventojų , 2300 parapijiečių.
• 2005m. gegužės mėn. 25 d. pasirašyta VU ir Kražių vidurinės mokyklos sutartis, kuria VU atkuria istorinį ryšį su Kražiuose Universiteto kurta edukacine ir kultūrine tradicija.
• Nuo 2002 m. kasmet Kražiuose vyksta grigališkojo choralo ir Bažnyčios Tradicijos studijų savaitės „AD FONTES“.

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004