Quicktime panorama

Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus katedra Skaityti

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
Valiutos keitimas Vilniuje

Šiaulių šv. Apašt. Petro ir Povilo bažnyčia pradėta statyti 1595 metais, o baigta 1625 metais. Jos aukštis iki bokšto viršūnės 70 m. Statybai reikėjo daug lėšų, tad neapsieita be Šiaulių ekonomijos valdytojo Jeronimo Valavičiaus finansinės pagalbos ir potvarkių. Jis pataręs kiekvienam valstiečių ūkiui išauginti po jautuką, kurį parduotų ir lėšas skirtų statybai. Liaudis išsaugojo praeitų kartų atminimą apie tai, kad kitų parapijų gyventojai šiauliečius kažkada pravardžiavę Šiaulių jautukais.

Vienas padavimas tikina, kad po bažnyčia esąs didžiulis požeminis ežeras, kad vieną kartą, kai bažnyčion prieisią daug žmonių, ji imsianti ir nuskęsianti. Kita legenda byloja, kad pastatas stovi ant didžiulio jaučio. Kadaise atsidanginęs čia milžiniškas jautis. Atsigėręs iš ežero ir užmigęs. Ilgainiui viršum jo susidaręs kalnas, medžiais apaugęs. Paskui bažnyčia iškilus. O jautis tebemiegąs. Priglausk ausį prie žemės ir išgirsi, kaip plaka jojo širdis.

Bažnyčios planas, tūris, fasadų puošyba aiškiai rodo Renesanso epochos kūrybinį sumanymą. Ji yra lotyniško kryžiaus plano, vienanarė su transeptu ir presbiterija, užsibaigiančia šešiasiene apsida.

Abipus iškyšos, antro tarpsnio kampuose, dunkso du cilindrinio tūrio /apie 2,8 m skersmens/ bokšteliai. Apskritos 23 cm skersmens šaudymo angelės bokšteliams teikia gynybinės išraiškos. Gynybinis pobūdis – didžiausia Šiaulių bažnyčios vertė ir originalumas. Ji tarsi pritaikyta gynybai. Čia ir šventoriaus vartų bokšteliai, ir didžiojo bokšto erkeriai su šaudymo angomis. Kam reikėjo pastatui gynybinių elementų? Čia verta prisiminti, jog XVII a. Lietuvoje vyko aštrios konfesinės kovos, katalikų ir protestantų konfliktai neretai baigdavosi muštynėmis, bažnyčių nuniokojimu, be to, kartais siautėdavo plėšikų gaujos. Dėl to sakraliniai pastatai, kuriuose daug meno vertybių, aukso, sidabro ir kitokio turto, buvo labai saugojami.

Vidų puošia dvi didžiulės plastiškos kriauklės virš durų iš transepto į koplytėles. Kriauklės motyvus labai mėgo italų renesanso architektai, dažnai jais puošė nišų viršų. Čia kriauklės stebina savo didumu.
Vertingiausia, kas išliko iš Renesanso epochos vidaus dekoro,- tai zakristijų durų puošyba. Ypač puošnus dešinysis portalas su plastišku Žemaičių seniūno Jeronimo Valavičiaus herbu.

Šiame pastate meistriškai supintos renesanso ir manierizmo formos, gynybiniai elementai.

Šventasis Tėvas Jonas Paulius II 1997 metų gegužės 28 dieną įsteigė Šiaulių vyskupiją ir Šiaulių miesto apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos bažnyčiai suteikė garbingąjį KATEDROS titulą.

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004