Quicktime panorama

Nidos žvejo etnografinė sodyba Skaityti

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
Valiutos keitimas Vilniuje

Pagrindinis Žvejo etnografinės sodybos pastatas – gyvenamasis namas, statytas 1900 m. Tačiau aštunto dešimtmečio pradžioje ledo lytys jį sugriovė. Tuomet jame gyvenusi šeima buvo iškelta kitur, o namą atstačius čia įrengta etnografinė XIX–XX a. pr. žvejo sodyba, kuri priklauso Neringos istorijos muziejui. Senasis pastatas buvo nepilnų dviejų galų gyvenamasis namas. Vėliau prie jo pristatytas dar vienas – lygiai toks pats. Taip muziejus įsigijo naujų patalpų nenusižengdamas senoms tradicijoms, mat vaikams sukūrus savą šeimą, dažnai žvejams namą tekdavo plėsti pristatant naujas patalpas.
 
Remiantis etnografinėmis analogijomis buvo atkurta šio gyvenamojo namo vakarinė dalis, šulinys, aplinka.
Senoje dalyje įkurta ekspozicija supažindina lankytoją su nerijos žvejų buitimi. Visos sodybos patalpos įrengtos taip, kad atspindėtų senųjų žvejų gyvenimą. Čia pamatysite jų baldus, indus bei kitus ūkyje naudotus daiktus.

Name yra šešios patalpos: keturios vienoje pusėje, dvi – kitoje. Jas skiria koridorius.

Jei įėjęs pasuksi į kairę, atsidursi virtuvėje, kurioje stovi baltų glazūruotų koklių viryklė su duonkepe krosnimi. Už virtuvės esanti patalpa vadinama „magia stuba" (mažoji stuba). Antras kambarys – tai „diža stuba" (didžioji stuba).

Ketvirta patalpa – pristubė. Ji greta virtuvės, tarp didžiosios stubos ir koridoriaus. Virtuvė ir kambariai apstatyti autentiškais baldais. Ypač įdomios ornamentuotos kėdės, miegamojo komplektas, kraičio skrynia, puošta tapytais ornamentais. Ant kambario sienų eksponuojami jaunamartės ir sidabrinių vestuvių vainikėliai.

Šalia sodybos stovi 4 žvejų laivai – nuo valtelės iki bradinės valties, arba kitaip – kurėno. Visi jie originalūs.

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004