Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Kalbininko, kunigo Kazimiero Jauniaus klėtelė (skaityti)



Garso fonas: Telšiai folk ensemble "Insula", leader Milda Ričkutė

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Aprašymas

Kazimieras Jaunius (1848 – 1908)

Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. gegužės 18 d. Šilalės rajone, Lembo kaime, Veronikos Grigaliūtės ir Juozapo Jauniaus šeimoje. Pasiturintys ūkininkai leido savo pirmagimį į mokslus. Iš pradžių jis mokėsi triklasėje mokykloje Rietave, vėliau 1860 - 1864 m. Telšių progimnazijoje. 1866 – 1986 m. persikėlė į Kauno gimnaziją, tik nėra žinių, ar ją baigė.

1871 m. rugpjūčio mėn. K. Jaunius gavo Kvėdarnos valsčiaus sueigos atleidimą nuo rekrūtų prievolės bei Kauno gubernatoriaus leidimą ir tų pačių metų lapkritį buvo priimtas į kunigų seminariją Kaune.
Seminarijoje Jaunius pasižymėjo gabumais kalboms, domėjosi savo gimtąja žemaičių tarme ir kalbos mokslo problemomis. Jis puikiai atliko vieną pirmųjų savo darbų, be galo tiksliai užrašęs savo krašto tarme ,,Pasaka paraszytą pagal kalbos Endriejawskių”.

1875 m. įšventintas į kunigus, kaip vienas gabiausių seminarijos auklėtinių, Jaunius buvo pasiųstas studijuoti teologijos į Peterburgo katalikų dvasinę akademiją.

Dvasinę akademiją Jaunius baigė 1879 m. pirmos klasės magistro laipsniu ir grįžo dirbti į Kauną. Buvo paskirtas Kauno katedros vikaru, vėliau kunigų seminarijos lotynų kalbos katekizmo ir morališkosios teologijos dėstytoju, taip pat Kauno mergaičių gimnazijos kapelionu.

Adresas: Lembo km., Kvėdarnos sen., Šilalės raj. Tel. (2-449) 55808.

K. Jaunius daug pasitarnavo kalbotyrai, tyrinėdamas lietuvių tarmes, normindamas lietuvių kalbą, populiarindamas ją tarp užsienio kalbininkų. Jaunius yra prisidėjęs ir prie lietuvių leksikos norminimo, jos gryninimo.

K. Jaunius labai nemėgo rašyti. Jį bet kuri mokslo problema domino tik tol, kol buvo neišaiškinta. Žymūs rusų kalbininkai F. Fortunatovas ir A. Šachmatovas išrūpino jam valdžios lėšomis apmokamą sekretorių – K. Būgą. Per K. Būgą buvo išgelbėta didžioji K. Jauniaus mokslo dalis. 1908 m. K. Būga išleido K. Jauniaus įtakotus ,,Aistiškus studijus”, 1911 m. - ,,Lietuvių kalbos gramatiką”, kurią 1916 m. išvertė į rusų kalbą. Tas vertimas iki šiol tebėra svarbus šaltinis, iš kurio užsieniečiai semiasi žinių apie lietuvių kalbą. Šioje gramatikoje įvesti naujai žodžiai – veiksmažodis, dalyvis.

1904 m. K. Jauniui suteiktas lyginamosios kalbotyros daktaro vardas.

Užsitraukęs dvasinės valdžios nemalonę, K. Jaunius 1893 m. atsidūrė Kazanėje, kur buvo paskirtas klebonu.
Svetimas, tolimas kraštas, atitrūkimas nuo gimtosios kalbos ir vienatvė – suardė Jauniaus sveikatą.

1908 m. kovo 9 d. vienišas ir dideliame skurde Kazimieras Jaunius mirė toli nuo Tėvynės. Palaidotas Kaune.

1989 – 1990 m. Lembo kaime, Kvėdarnos seniūnijoje, įkurtas kalbininko, kunigo Kazimiero Jauniaus vardo klėtelė - muziejus. Jaunių klėtelės 2 – jose patalpose eksponatų pagalba atkurta senoji jų gyvenimo buitis. Veikia istorinis skyrius, kur stenduose sukaupta istorinė medžiaga apie kalbininką, jo artimuosius. Muziejaus teritorijoje yra autentiškas dvaro – daržinės pastatas. Teritorija aptverta įvairių pavyzdžių tvora, būdinga šiam kaimui senovėje. Yra išlikę K. Jauniaus asmeniniai daiktai – stalas ir kėdė, britvinė. Kvėdarnos vidurinė mokykla pavadinta Kazimiero Jauniaus vardu. Kazimiero Jauniaus gimtinė – muziejus – valstybinės reikšmės istorinis paminklas.

Parengė Šilalės krašto muziejaus muziejininkė –
ekskursijų vadovė Rita Dirškuvienė

Į viršų