Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Šv. Jonų bažnyčia (skaityti)



Garso fonas: Leopoldas Digrys (organ)

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Šv. Jonų bažnyčia (12)

Aprašymas

Šv. Jono g. 12
Bažnyčią įsteigė ir 1387 m. pradėjo statyti Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, bet dėl vidaus karų statyba buvo baigta tik 1426 m. Tai buvo miesto parapinė bažnyčia. 1571 m. apleistas pastatas buvo atiduotas jėzuitams, kurie 1580-1586 m. jį prailgino į rytų pusę ir padidino. 1655 m. rusų kariuomenė, užėmusi Vilnių, šią bažnyčią labai nusiaubė, o 1702 m. švedai išplėšė visus jos sidabrinius dirbinius. 1737 m. statinys degė, o po gaisro, pagal architekto Jono Kristupo Glaubico projektą, buvo iš pagrindų rekonstruotas. Interjere pastatyti 23 nuostabūs barokiniai altoriai ir sakykla. Eksterjere – didingas vakarinis fasadas ir rytinis frontonas. Čia dirbo skulptorius Juozapas Hedelis, kuris sukūrė 18 skulptūrų, iš jų – 12 Jonų. 1773 m. baigėsi jėzuitų valdžia šioje bažnyčioje ir ji iki 1841 m. priklausė Vilniaus universitetui bei Medicinos akademijai. Tik uždarius akademiją, bažnyčia vėl tapo parapine. 1827 m. architektas Karolis Podčašinskis, remontuodamas bažnyčią, išgriovė 13 šoninių dirbtinio marmuro altorių, sakyklą ir užtinkavo daug freskų. Iš pietų pusės pristatė neoklasikinio stiliaus prieangį su Korinto stiliaus kolonomis ir portiku. Nugriovė aukštą mūro tvorą, skyrusią bažnyčią ir varpinę nuo Šv. Jono gatvės. Manoma, kad bažnyčios varpinė pastatyta 1608 m. ir rekonstruota 1743 m. Tai 68 m aukščio varpinė, ant kurios stovi 6,2 m aukščio kryžius.

Bažnyčia – trinavė. Prie kolonų, ant konsolių stovi šventųjų statulos, sukurtos daugiausia skulptoriaus Jono Hedelio. Didžiajame altoriuje stovi Šv. Jono I popiežiaus, Palaimintojo Jono kardinolo Patriarcho, Šv. Jono Nepamuko kanauninko ir Šv. Jono vyskupo stebukladario statulos. Už didžiojo altoriaus – Loreto Marijos altorius su Panos Marijos statula, kairėje Kristaus Nukryžiuotojo, Šv. Kazimiero, Šv. Juozapo ir Šv. Ignoto statulos. Dešinėje Sopulingosios Dievo Motinos, Šv. Mykolo Arkangelo, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bei Pranciškaus Ksavero altoriai.

Vytautas Šiaudinis

Į viršų