Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Dimitravo dvaras (skaityti)



Garso fonas: Gintaras Jakelis

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Aprašymas

Apie septynis kilometrus nuo Kretingos Darbėnų link nutolusį kaimą įprasta vadinti Dimitravu. Tačiau tikrasis kaimo pavadinimas yra Tarvydai. Jame šiuo metu gyvena apie 140 žmonių. Dimitravu istoriškai vadinosi tik XVIII a. pabaigoje – XIX pradžioje šiame kaime grafų Zubovų įkurtas dvaras.

Dimitravo istorija spalvinga. Kretingos žemės po III Žečpospolitos padalijimo atiteko grafų Zubovų giminei. Tarvydų kaime Zubovai pastatė dvarą, o greta - akmeninius kumetyno pastatus. Grafo Dmitrijaus Zubovo garbei dvaras buvo pavadintas jo vardu – Dimitravas. Yra išlikę pasakojimų, kad grafas buvęs didelis lėbautojas ir savąjį dvarą pralošęs kortomis.

1937 – 1940 m. smetoninės Lietuvos laikais Dimitrave buvo įkurta priverčiamųjų darbų stovykla, kur buvo kalinami tuometinei valdžiai nelojalūs žmonės, komunistai, kriminaliniai nusikaltėliai. Jie rinkdavo iš akmeningų apylinkių akmenis, gabenosi juos į buvusiame kumetyne atidarytą akmenskaldę. Skaldė juos keturkampiais gabalais. Greta Dimitravo nutiestu geležinkeliu akmenys buvo išgabenami ir jais klojami prieškario Lietuvos keliai ir gatvės.

Lietuvą ir Kretingos apylinkes okupavus vokiečiams, 1941 – 1944 m. Dimitravas pavirto žmonių gyvenimų ir likimų mėsmale. Čia ketverius metus veikė koncentracijos stovykla. O netoli Dimitravo, apie 3 km nuo buvusios stovyklos, miške, ant Alkos kalno buvo šaudomi ir į vieną didelę duobę verčiami žmonės, dažniausiai žydų tautybės. Remiantis istoriniais šaltiniais, Dimitrave ir jo apylinkėse per karą buvo nužudyta 1770 žmonių.

Sovietmečiu Dimitravo dvaro pastate veikė muziejus, primenantis šiurpius prieškario ir karo periodus. Po Nepriklausomybės atkūrimo ekspozicija buvo išgabenta į Kretingos muziejų, o dvaro rūmuose apgyvendintos kelios šeimos.

Praėjusią vasarą prie Alkos kalno lankėsi žydų bendruomenės nariai ir jų iniciatyva apylinkės buvo sutvarkytos: pastatytas paminklas ir memorialinė lenta, pažymintys, jog 1941 m. ten buvo nužudyta 510 žydų, o Alkos kalnas yra holokausto aukų kapas.

Tačiau buvusios koncentracijos stovyklos teritorijoje, ties paminkliniu akmeniu, ant kurio iškaltas užrašas: „Šioje vietoje 1941 – 1944 m. fašistiniai okupantai šaudė ir laidojo Dimitravo koncentracijos stovykloje kalinamus politinius kalinius, kovotojus prieš okupantus“, nenušienautoje žolėje matosi gilios išvažinėtos provėžos ir mėtosi kalnai įvairiausių šiukšlių, kurias, matyt, palieka nuošalią vietą pamėgę ratuoti atvykėliai.

Prie kalinių barako griuvėsių 1974 m. buvo atidengta skulptūra. Humoro nestokojantys dimitraviškiai ilgai netruko skulptūrą, vaizduojančią vienas į kitą besiremiančius iškankintus kalinius, praminti „Trimis Petreikiais“. Mat, kaime tuomet gyveno trys lėbauti mėgstantys broliai.
http://www.pajurionaujienos.com

Į viršų