Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Žemaitijos kaimo ekspozicija (skaityti)



Garso fonas: Loreta Mukaitė Sungailienė

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Žemaitijos kaimo muziejus (6)

Aprašymas

Muziejaus tikslai ir uždaviniai Svarbiausias buities muziejų uždavinys - pavaizduoti liaudies buitį natūralioje aplinkoje, išsaugoti autentiškus liaudies architektūros paminklus kaip mokslo šaltinį.

Muziejaus istorijos fragmentai Sumanymas Telšiuose įkurti Žemaitijos kaimo muziejų po atviru dangumi gimė prieš II-ąjį pasaulinį karą. Tada planuota įsteigti vadinamąjį „Oro“ muziejų. Tada šis sumanymas nebuvo pradėtas įgyvendinti.

Žemaitijos kaimo muziejaus įkūrimo planą pradėta realizuoti 1963 m. Muziejininkus, kultūros veikėjus tąsyk parėmė Lietuvos Ministrų taryba – 1963 metais Lietuvoje buvo numatyta sukurti Liaudies buities muziejų (Rumšiškių) prie Kauno marių ir tris regioninius muziejus (Telšiuose, Rokiškyje ir Alytuje). Alytuje darbai nebuvo nė pradėti, Rokiškyje pastatyti tik keli trobesiai, o Telšiuose pastatytas antrasis Lietuvoje (po Rumšiškių) buities muziejus (jis ir pagal dydį antrasis).

1967 m. gegužės 6 d. Žemaičių buities muziejui paskirtas 15 ha plotas pietvakarinėje Masčio ežero pusėje, būsimo Telšių miesto parko teritorijoje.

1963 m. gegužės 15 d. Kultūros ministerijos pavedimu sudaryta komisija, kuriai buvo patikėta atrinkti trobesius ir kitus eksponatus, skirtus Telšių kaimo buities muziejui.

Komisijos nariais buvo:
Vacys Milius ¬ Istorijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis;
Klemensas Čerbulėnas ¬ Statybos ir architektūros instituto vyr. mokslinis bendradarbis;
Vincas Žilėnas ¬ istorijos ir etnografijos muziejaus direktorius;
Mykolas Černiauskas ¬ Kultūros ministerijos bendradarbis;
Bronius Švėgždavičius ¬ Telšių kraštotyros muziejaus direktorius;
Vitas Valatka ¬ muziejaus vyr. mokslinis bendradarbis.

Pagal planą Žemaitijos kaimo muziejuje turėjo būti pastatytos trys sodybos: stambaus ūkininko, vidutinio valstiečio ir mažažemio, suformuotas visuomeninis sektorius: vėjo ir vandens malūnai, kalvė, milo vėlykla, kapinaitės su koplyčia, bažnytėlė ir keletas kitų pastatų. Pagal 1966 m. balandžio mėnesį sudarytą Žemaičių kaimo muziejaus teminį planą iš viso į šį muziejų buvo numatyta perkelti ir pastatyti trisdešimt penkis gyvenamuosius bei ūkinės, buitinės paskirties statinius.

Statybos darbai prasidėjo 1967 m. Jiems iš pradžių vadovavo Žemaičių muziejaus "ALKA" vyr. mokslinis bendradarbis Petras Snarskis, vėliau ¬ Vitas Valatka.
1967 m. į muziejų buvo atvežtas pirmasis eksponatas – pirtis, iki to laiko stovėjusi Tryškių apylinkės Sukončių kaimo gyventojo Stasio Bukausko ūkyje.Tais metais Telšių kraštotyros muziejaus direktoriumi dirbo Bronius Švėgždavičius.

Šiuo metu Žemaitijos kaimo muziejuje yra tik dalis tų pastatų, kuriuos čia buvo planuota perkelti sudarant muziejaus įkūrimo planą. Pagrindinė priežastis, kodėl iki galo neįgyvendinamas projektas – lėšų trūkumas.

Muziejaus gyvavimo laikotarpiu jį jau yra aplankę daugiau negu 100 tūkst. gyventojų. Čia rengiama nemažai renginių, vyksta folkloro festivalis „Ėr pajauga žali lėipa“, klojimų teatro krivulės ir kt.

Į viršų