Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Nidos senosios kapinės (skaityti)



Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Nidos senosios kapinės (2)

Aprašymas

Vienas svarbiausių vietos gyventojų religijos atspindžių šalia maldos namų yra antkapiniai paminklai, o Kuršių nerijoje jie buvo ypatingi, vadinami krikštais. Istoriniuose šaltiniuose šiuo vardu jie minimi nuo XVI a. Iki XVII a. krikštai buvo išplitę ne tik Mažojoje Lietuvoje, bet ir vakarų Žemaitijoje. Vėliau jų statymo arealas susiaurėjo ir XX a. pr. krikštais kapus ženklino jau tik pamario, Nemuno deltos, Tilžės apylinkių ir Kuršių nerijos gyventojai.

Priklausomai nuo regiono, krikštų forma, jų puošybos elementai kito. Tačiau net iki XX a. vid. nerijoje jų statymo tradicija nedaug keitėsi. Skirtingai nuo katalikų kryželių, krikštai buvo statomi kojūgalyje. Jie buvo pjaunami iš vienos lentos, jų kotas turėjo siekti kapo duobės dugną. Buvo tikima, kad paskutinio teismo valandą velionio dvasia galės patogiai įsitverti ir išlipti iš kapo duobės.

Moterims bei vyrams krikštai buvo daromi iš skirtingos medienos. Moterims iš moteriškos giminės medžio (liepos, drebulės, eglės, kt.) lentos, o vyrams iš vyriškos - ąžuolo, uosio, beržo, kt. Skyrėsi drožinių ornamentų bei marginimo dažais spalvos. Dar XVII a. ant vyrų kapų krikštuose būdavo išpjaustomos žirgų galvos, o ant moterų paminklų – paukščiai. XVII a. pab. į vyrų antkapinių paminklų formas šalia žirgų galvų įpinami ir augalų bei paukščių motyvai, o moterų krikštuose šalia išimtinai paukščių, ypač gegutės, atsiranda augalai ir širdelės. Kryželiai ant krikštų atsirado vėliau.

Krikštai buvo nedideli, juos nešdavo laidotuvių procesijoje. Pagal laidojimo papročius juos reikėdavo daryti labai greitai, todėl kai kurie būdavo ne itin kruopščiai išdrožti.

Šiuo metu restauruotus krikštus galima pamatyti Nidos etnografinėse kapinėse. Jų pradžia mena trečiosios Nidos įkūrimą – tai 1732 m. Po II Pasaulinio karo pasitraukus vietos gyventojams, kapinės taip pat buvo apleistos, mediniai krikštai daugelyje vietų sunykę. Krikštų istorija ir jų atstatymu bei restauracija 1975 m. rūpinosi vietos menininkas Eduardas Jonušas. Jo pastangų dėka šie unikalūs antkapiniai paminklai nebuvo užmiršti. 2010 m. krikštai dar kartą restauruoti. Remiantis istorinėmis nuotraukomis atstatyti ir kapinių vartai.

Į viršų