Žvingių miestelis yra tarp Vainuto ir Pajūrio kairiajame Jūros upės krante, kur į ją įteka Bikavos upelis. Minėtas jau XIV a. kryžiuočių žvalgų pranešimuose.

Stanislovo Augusto 1791m. privilegijos rašte sakoma, kad Žvingių miestelis yra gerai išstatytas ir turi daug gyventojų.

Miestelio teises Žvingiai buvo gavę anksčiau, Stanislovas Augustas jas tik patvirtino, suteikė naujų privilegijų ir leido vartoti herbą, vaizduojantį sukryžiuotą kardą, kalaviją bei vėliavą perpintus laurų vainiku.

Naujomis privilegijomis ir herbu Žvingiai neilgai naudojosi, nes Lietuva pateko rusų valdžion, jos buvo atimtos.

Pirmoji bažnyčia ar koplyčia Žvingiuose buvo pastatyta Žygimanto I pavedimu paseniūnio Strunskio apie 1530 metus. Tas pats karalius pakeitė Žvingių kaimo į Žvingių miestelio pavadinimą. Pastatyta už Jūros upės Bikavėnų kaimo bažnyčia buvo nepatogi parapijiečiams.

Karalius Vladislovas padovanojo nemažą sklypą pačiame Žvingių miestelyje, kuriame apie 1646 m. tijūnas K.Kirchšenšteinas pastatė naują didelę bažnyčią. Ši bažnyčia po 60 metų buvo sugriauta užėjus nepaprastai vėtrai. Po 1715 metų buvo pastatyta nauja bažnyčia.

Nauja bažnyčia 1774 m. kilus miestelyje gaisrui – sudegė.

Nauja, iki šios dienos esanti Šv.Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia, klebono kun. Palkauskio pastangomis ir parapijiečių lėšomis buvo pastatyta 1778m. Bažnyčia viduje ir iš lauko gerai sutvarkyta, didysis altorius puikiai išraižytas gero raižytojo Pogaiskio.