Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Lietuvos technikos biblioteka (skaitykla) (skaityti)



Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Lietuvos technikos biblioteka (5)

Aprašymas

Lietuvos technikos bibliotekos pastato –

architektūros paminklo, buvusio Vilniaus jėzuitų noviciato (naujokyno) –

I S T O R I J A

X V I I a.

1602 – 1604 m. – Vilniaus jėzuitų noviciato įsikūrimo pradžia. Dabartinėje Šv. Ignoto gatvėje buvo nupirkti du nedideli pastatai, kuriuos suremontavus, iš Polocko atkeltas jėzuitų noviciatas. Taip netoli Vyskupų rūmų ir jėzuitų akademijos (dabar Vilniaus universiteto) viceprovincijolo P. Bokšos ir rektoriaus M. Bekano nupirktuose ir suremontuotuose mūriniuose namuose įsikūrė pirmieji 40 jėzuitų: 30 naujokų klierikų ir 10 brolių vienuolių iš Polocko. Namai pavadinti „Domus probationis Vilnensis".

1604 m. Šv. Ignoto jėzuitų mokykla - vienuolynas pradeda oficialiai veikti. Pirmuoju rektoriumi paskiriamas Mykolas Bekanas. Vienuolynui reikėjo savo bažnyčios, tad šalia pastatoma laikina koplyčia. Pirmieji penkiasdešimt metų jėzuitų noviciate subrandino daug iškilių žmonių: kankinį šv. Andriejų Bobolą, Vilniaus akademijos retorikos dėstytoją, poetą Motiejų Sarbievijų, veikalų apie Lietuvos istoriją autorių Albertą Vijūką Kojalavičių, pamokslininką Kazimierą Vijūką Kojalavičių ir kitus.

1610 m. Vilnių nusiaubia didžiulis, baisus gaisras. Jo metu gerokai nukenčia vienuolyno pastatai, sudega koplyčia. Po gaisro visą vienuolyno ansamblį sudarantis architektūros pastatų kompleksas jau užėmė 13 hektarų plotą (šiuo metu tai tarp Šv. Ignoto, Benediktinių ir Totorių gatvių aplink tris kiemus išsidėstę pastatai: du iš jų priklauso Lietuvos technikos bibliotekai, vienas LR krašto apsaugos ministerijai). Fundatorių, rėmėjų, darbo jėgos, statybinių medžiagų netrūko, todėl tuoj prasidėjo naujo noviciato pastato ir Šv. Ignoto bažnyčios statyba. 1622 m. buvo pašventintas kertinis bažnyčios akmuo, o 1647 m. – pati bažnyčia. Šv. Ignoto bažnyčia konsekruota Vilniaus sufragano vyskupo Jeronimo Sanguškos. Į iškilmes buvo pakviestas ir karalius Vladislovas su žmona Marija Liudvika.

1622 – 1633 m. noviciato pastatas labai išsiplėtė ir susidarė planiniai tūriai, daug kur išlikę iki šių laikų. Jėzuitų noviciato architektūrinio ansamblio savitumas ir grožis slypi jo barokiniuose ir vėlyvajam renesansui priskiriamuose elementuose.

Vienuolynas turėjo didelį ūkį. Čia buvo kepykla, skerdykla, nuosavas bravoras, salyklinė, grūdų laikymo sandėlis, malūnas, kalvė, tvartai gyvuliams, virtuvė, 2 valgyklos (mažoji ir didžioji, dar vadinama refektoriumu), poilsio salės. Vienuolynas taip pat turėjo vaistinę ir ligoninę. Vaistus vienuoliai gamindavosi patys, nes Lukiškių palivarko sode buvo užveisę atskirą vaistažolių plotą. Jėzuitų vaistinė tarnavo ne tik noviciato gyventojams, bet tenkindavo ir miestiečių poreikius.

1655 m. rugpjūčio mėn. į Vilnių įsiveržė rusų ir kazokų būriai, miestą užėmė Maskvos kariuomenė. Taip prasidėjo viena baisiausių Vilniaus miesto okupacijų, kurios metu stipriai nukentėjo ir jėzuitų noviciatas, o po metų kilęs gaisras vėl nuniokojo naujokyno pastatus. 1657 m. dėl tikėjimo nužudyti buvę Vilniaus noviciato auklėtiniai Simonas Mafonas ir Andrius Bobola (pastarasis 1853 m. paskelbtas palaimintuoju, o 1938 m. – šventuoju). Karo ir gaisro padarinius atstatyti ėmėsi brolių jėzuitų būrys, išmanęs statybos darbus. Prie vienuolyno veikė įvairios menininkų ir amatų dirbtuvės, garsėjusios savo dirbinių kokybiškumu ir pasižymėjusios aukštu meistriškumu. Čia dirbdavo vienuoliai drožinėtojai, baldininkai, staliai, lipdytojai iš stiuko ir kt. Vėliau, 1705 m. atvykęs į Vilnių Rusijos caras Petras I apsilankė ir Vilniaus jėzuitų noviciate, jame labai susižavėjo brolio Jurgio Herbertso tekinimo staklėmis ir paprašė, kad tokios pat būtų padarytos ir jam.

1681 m. pastatomas puošnus refektoriumo (didžiosios valgyklos) korpusas. Dabar čia Lietuvos technikos bibliotekos bendroji skaitykla. Tai patalpa, kur noviciato gyventojai kartu valgė, meldėsi, klausėsi skaitomų ištraukų iš Šventojo Rašto, dažnai vienas jų perskaitydavo aktualias naujienas. Refektoriumas neretai atliko ir susirinkimų salės funkciją. Refektoriumo būta labai puošnaus, sienos ir lubos ištapytos baroko tapyba (siužetine-figūrine bei ornamentine tapyba), lubas puošia XVIII a. pirmos pusės freskos, vaizduojančios garsius jėzuitus (pvz., Andrių Rudaminą, Simoną Mafoną) bei noviaciato rėmėjus, fundatorius. Išlikusios freskos ar jų dalys atidengtos restauratorių, ir jas galima apžiūrėti ir šiuo metu, užsukus į bibliotekos Bendrąją skaityklą.

X V I I I a.

1706 m. prasideda sudėtingas ir sunkus jėzuitų noviciatui laikotarpis, vienuolyną viena po kitos apninka nelaimės. Jis labai nukenčia Šiaurės karo metu nuo švedų plėšikavimų. Jėzuitai negalėdami sumokėti uždėtos kontribucijos, turi atiduoti bažnyčios sidabrą, o sugrįžusi caro armija atima iš vienuolių gyvulius, maisto atsargas, arklius, vežimus, baldus.

1708 – 1710 m. į Vilnių atslenka baisi maro epidemija. Maro metu jėzuitų noviciatas tapo ligonių prieglobsčiu. Kelios dešimtys jėzuitų sumokėjo savo gyvybe už ligonių slaugymą, už pagalbą dalijant maistą prie vienuolyno vartų susirenkantiems badaujantiems vargšams, elgetoms. Po septynerių metų naujokyno pastatus vėl nusiaubė gaisras, tačiau ir vėl jis buvo atstatytas.

1737 m. jėzuitų noviciatas liepsnojo gaisre jau ketvirtąjį kartą. Vilniuje kilo didžiulis gaisras, išsiplėtęs ir sunaikinęs ketvirtadalį miesto, ypač nukentėjo Šv. Jonų ir Šv. Ignoto bažnyčios. Jėzuitai rankų nenuleido ir ėmėsi atstatymo darbų.

1748 m., po 11 metų, kilo penktasis gaisras. Po gaisro atstatant noviciatą buvo pastatyta ir nauja patalpa jėzuitų bibliotekai. Manoma, kad biblioteka greičiausiai buvo įkurta 3 aukštų namo antrojo aukšto šiaurės vakarų kampe. Vienuolyno ir Šv. Ignoto bažnyčios atstatymo darbams vadovavo brolis Jonas Juraga - Giedraitis. Jis buvo 1745 m. paskirtas jėzuitų noviciato rektoriumi ir vadovu. Vienu metu noviciato biblioteka turėjo apie 4000 knygų. Yra išlikęs 1748 m. jėzuitų noviciato bibliotekos katalogas. Jis yra saugomas Vilniaus universiteto senųjų rankraščių skyriuje. Restauruota bažnyčia tapo viena puošniausių Lietuvoje. Bažnyčioje stovėjo 11 dirbtinio marmuro altorių su 22 šventųjų paveikslais. Skliautus ir sienas dengė lipdiniai, sieninė tapyba. Bažnyčios pertvarkymo architektas jėzuitas Tomas Žebrauskas. 1748 – 1750 m. jis vadovavo bažnyčios statyboms – paaukštino šonines koplyčias, pastatė kelis naujus altorius, vidų išpuošė lipdyba bei polichromija.

1756 m. Nesvyžiuje atidaromas antras toks jėzuitų noviciatas. Nemažai gudais save laikiusių jaunuolių renkasi noviciatą Nesvyžiuje, taip pat įsteigus Mozūrijos jėzuitų provinciją į ją persikėlė dalis lenkais save laikiusių vienuolių, taip 1759 m. Vilniuje lieka tik 40 asmenų.

1773 m. – paskutinieji jėzuitų noviciato gyvavimo metai. Popiežius Klemensas XIV paskelbia jėzuitų ordino panaikinimą.

Į viršų