Alytus–Simnas.

Santaikos parapija įsteigta 1928. Tais pačiais metais V. Landsbergis–Žemkalnis parengė būsimos bažnyčios projektą. Trūkstant lėšų, vietos meistrai pastatė paprastą, tradicinį gyvenamąjį namą primenančią medinę bažnytėlę, kurią netrukus tikėtasi pakeisti solidesne, mūrine. 1932 m. šalia bažnyčios pastatyta medinė varpinė.

1931 m. Santaikos klebonu tapo kun. Vincas Birbilas. Jis aktyviai rūpinosi naujos nuolatinės bažnyčios projektavimo ir būsimų statybų reikalais. Esamos medinės bažnytėlės būklei kasmet prastėjant, 1937 m. teko spręsti ar remontuoti senąją, ar statyti naują. Projektą bažnyčiai 1939 m. parengė inžinierius architektas Vytautas Trečiokas. Bažnyčia numatyta nedidelė, vienbokštė. Iki karo pradžios spėta pastatyti raudonų plytų zakristiją ir koplyčią. 1944 m. liepos 29 d. Santaikos bažnyčios ir klebonijos teritorijoje vyko įnirtingas mūšis, sudegė daug pastatų, sprogimai apgriovė senąją ir naujai statomą bažnyčią. Po karo sovietinė valdžia pradėtą statyti naująją bažnyčią pavertė kolūkio sandėliu.

Pokario metais toliau naudotasi senąja medine bažnyčia. 1964–1967 m. vyko interjero rekonstrukcijos darbai. Tuo metu pastatyti iš Kauno Šv. arkangelo Mykolo (buv. Įgulos) bažnyčios atvežti altoriai. 1983–1986 m. pastatytas prieangis su bokštu, aptvertas šventorius.

Bažnyčia nedidelė, stačiakampio plano, trinavė. Centrinės navos tęsinyje – presbiterija, šoninių navų galuose – zakristijos. Pagrindiniame fasade dominuoja kvadratinis kresnų proporcijų bokštas.

Bažnyčios viduje taip pat dominuoja santūri puošyba: navas dengia lygios lubos, sienos tinkuotos, saikingai dekoruotos trafaretine ornamentine tapyba. Pagrindinis vidaus erdvės akcentas – trys tamsaus medžio bizantinių formų altoriai. Jie pagaminti apie 1895 m. Peterburge.

Informacija iš knygos „Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios“ / vyr. redaktorė D. Kandrotienė, išleido VšĮ „Terra Publica“, 2011, p.46.