Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia (skaityti)



Garso fonas: Gregorian chant studio of Šiauliai Cathedral, leader Diana Astrauskiene

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia (3)

Aprašymas

TROŠKŪNAI (Utenos apskritis, Anykščių rajono savivaldybė)

Troškūnų dvaras dokumentuose minimas nuo XVI a. pradžios. Miestelio pradžia laikomi 1698 m., kai vietos dvaro savininkas Vladislovas Sakalauskas, Livonijos pakamaris, čia įkurdino bernardinus ir jiems pastatydino medinę bažnyčią, o vietovei išrūpino turgaus privilegiją. Fundatoriaus garbei vietovė vadinta Vladislavovu, bet vardas tvirtai neprigijo. 

1773 m. prie bernardinų vienuolyno buvo įsteigta mokykla, kurioje mokėsi pasauliečių vaikai. Moksleivių skaičius nuolat augo: 1782 m. čia mokėsi 32, 1796 m. – 128 vaikai. Vienuolyne veikė ir bernardinų noviciato pradinės studijos. Dešimt metų (1788–1798) Troškūnuose darbavosi dvasinis rašytojas, bernardinas Kiprijonas Lukauskas, čia jis parašė garsiausius savo pamokslus lietuvių kalba. 

1774–1787 m. pastatyta mūrinė, architekto Martyno Knakfuso (Marcin Knackfuss) suprojektuota Švč. Trejybei skirta vienuolyno bažnyčia, dydžiu ir formomis prilygstanti gerokai didesnių miestų šventovėms. Bažnyčia trinavė, lotyniškojo kryžiaus plano, bebokštė. Šalia stovinti varpinė pastatyta vėliau – 1800 metais. 

Troškūnų bažnyčios didįjį altorių 1798 m. sukūrė Vilniaus skulptorius Karolis Jelskis. Šoniniame Švč. Mergelės Marijos altoriuje yra istorinis, malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės paveikslas. Manoma, kad XVII a. tapytas paveikslas buvo dar senojoje medinėje Troškūnų bažnyčioje. Joje saugomi ir kiti vertingi XVIII a. dailės kūriniai, skirti vienuolijos šventųjų Antano Paduviečio ir Pranciškaus garbei. Bažnyčioje taip pat išliko seni vargonai, puošti trimituojančių angelų ir arfa grojančio karaliaus Dovydo skulptūromis. 1787–1789 m. juos sumontavo Vilniuje dirbęs vargonų meistras Mikalojus Jansonas.

Į rytus nuo bažnyčios išsidėstę vienuolyno pastatai. Jie perstatyti 1770–1772 m. vienuolyno gvardijono Dominyko Dambrausko pastangomis.

Troškūnų katalikų kapinės yra pietrytiniame miesto pakraštyje. Centrinėje kapinių dalyje yra medinė koplyčia, 1790 m. statyta bernardinų vienuolių. 

Jolita Liškevičienė, TROŠKŪNAI, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 151–153.

Į viršų