Flash panorama Flash panorama

Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Skaityti

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
Valiutos keitimas Vilniuje

Bažnyčios istorija
Prieš dabartinę bažnyčią, toje vietoje stovėjo nedidelė medinė bažnyčia. Statant dabartinę bažnyčią medinė liko viduje ir vyko pamaldos iki buvo pastatyta naujoji. Paskui senoji bažnyčia buvo išardyta ir išnešta iš naujosios. Po senąja bažnyčia buvo palaidoti didikai Gombrovičiai - bažnyčios fundatoriai.
Ramygalos šv. Jono Krikštytojo bažnyčia statyta 1897-1907 m. vien tik parapijiečių aukomis.

Pamatus padėjo Ramygalos klebonu dirbant kunigui Juliui Nargėlai (1876-1902). Projektas pritaikytas architekto V.Michnevičiaus. Knygelėje „Palangos bažnyčia" rašoma: „Žemaitijoje tuo metu darbavosi švedų architektas Karlas Edvardas Strandmann, aukštuosius architektūros mokslus baigęs Stokholme ir pamėgęs sakralinę architektūrą. Pas jį, Liepojoje, ir buvo užsakytas Palangos bažnyčios projektas. Pagal jo projektus taip pat pastatytos Švėkšnos, Salantų, Kelmės, Ramygalos, Gruzdžių bažnyčios" Taigi ir Ramygalos bažnyčia galėjo būti pastatyta architekto Michnevičiaus pagal Strandmann projektą. Baigė statyti kun. klebonas Juozapas Genys (1902-1907).

Pasakojama, kad kai į Ramygalą atsikėlė kunigas Genys, bažnyčios pamatai jau buvo padėti. Jis apžiūrėjęs pamatus nesutiko, ir atmatavęs žingsniais, pasakė: „Bažnyčia bus tokia" ir įkalė kuoliukus pažymėdamas naujas ribas. Taigi bažnyčia dabar yra tokia dėka kun. Juozapo Genio. Kai buvo pastatyta bažnyčia iškeltos sienos ir bokštas, įkelti varpai kunigas kalbėjo: „Įdomu kam pirmam dabar paskambins varpai". Ir jis mirė 1907 m., todėl jam pirmam skambėjo varpai. Ant jo paminklo parašyta Psalmės žodžiai: „Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane".

Kun. Klebono Cezario Jačinausko (1907-1923) rūpesčiu buvo pastatyti trys altoriai, išdekoruotas bažnyčios vidus. Nuo 1918 m. kun. Cezaris Jačinauskas Ramygalos altaristas. Kryžiaus kelio stotys - ėriškiečio kun. Gasparo Pelecko auka (3.000 aukso rb.) Bažnyčios statybos išlaidos - apie 98.000 aukso rb. Bažnyčią konsekravo 1914 metais Vyskupas Pranciškus Karevičius.

1913-1918 m. administratorius ir 1918-1920 m. klebonas Mamertas Lumbė.

Klebono Antano Kiznio (1920-1923) rūpesčiu įrengti nauji vargonai.

Vargonų meistras - Martynas Masalskis. Vargonai pagaminti 1904 m. Ant vargonų pritvirtinta lentelė su užrašu: „Ramygalos bažnyčios vargonai tūri 16 balsų; juos dirbo Martynas Masalskis iš Panevėžio; 1923 metais buvo užbaigti ir priėmė Vincentas Nacevičius iš Kauno atvykęs“. Vargonai kainavo dešimt tūkstančių litų; šešis tūkstančius litų paaukojo Zelnis Stanislovas iš Rymaisų kaimo, o likusius sudėjo Ramygaliečiai. Vargonai padirbti klebonaujant kunigui Antanui Kizniui ir padedant bažnyčias komitetui sąstatoje: Jokūbo Juškos, Anupro Kances, Mykolo Janiūno, Nikodemo Vertelkos, Antano Narsučio, Vincento Kaupo, ir kandidato Adomo Vaiikonio." Užrašė Ramygalos klebonas kunigas Antanas Kiznis 1923 m. liepos 16 d.

Prelato Juozapo Gražio dėka pastatyti keturi šventoriaus vartai. Dirbant prelatui Jonui Juciui (1929 - 1934) padaryti nauji ąžuoliniai suolai.

1934 -1935 m. vikaru ir kapelionu dirbo rašytojas kun. Alfonsas Sušinskas.

Prelato Ignaco Labanausko (1934-1945) dėka nupirktas Vokietijoje bokšto laikrodis.

Klebonas Antanas Juška pasirūpino patvarkyti karo audrų apgriautą bažnyčią. Jam dirbant buvo sudėti langai. Žmonės pasakojo, kad kai langai buvo nuo sprogimų išdaužyti, tai laikinai buvo padarytos užuolaidos iš nendrių ir jos kelis metus apsaugojo bažnyčią nuo vėjo. Įsigijo naują varpą, nes senieji varpai degant bokštui išsilydė. Kunigas Antanas Juška buvo 1949-04-12 areštuotas, nuteistas 10 metų ir ištremtas į Sibiro lagerius.

Gražiai darbavosi kun. klebonas Petras Tarulis (1949-1969m.) visiškai atstatė bažnyčios bokštą. (Seni žmonės sakė, kad bokštas buvo aukštesnis, o dabar atrodo, kaip butelis kibire) Bokšto kryžių padarė kalvis Stasys Adašiūnas. Bokšto aukštis septyniasdešimt metrų, o kryžiaus keturi metrai viršuje ir trys metrai po skarda žemyn, dėl įtvirtinimo. P. Tarulio rūpesčiu naujai išdekoruota bažnyčia, sutvarkytos kapinės. Kartu darbavosi energingas vikaras kun. Albinas Pipiras (1956-1959).
Klebonaujant kun. Jonui Butkiui (1969-1985 m. - klebonas, o iki 2006 m. - altarista) buvo pagaminta daugiau suolų, bažnyčios prieangiuose įrengtos pertvaros (medžio ir stiklo durys), kurios apsaugo nuo šalčio ir vėjo. Jonas Butkys mirė 2006 m. gegužės 9 d. Paliko savo gyvenamąjį namą parapijai.

Daug pasidarbavo kun. klebonas Kazimieras Baronas (1986-1991). Jo dėka sudėtos medinės grindis, įstatyti dvigubi langai, pagilinta kripta ir įrengta koplyčia šventoriuje, klausyklos papuoš¬tos skulptoriaus Žuklio skulptūromis. Ruošė bažnyčią, kad įvesti centrinį šildymą, bet vėliau keitėsi laikai ir tai nebuvo įgyvendinta.
1991-1995 m. darbavosi kun. klebo¬nas Jonas Algis Narušis. Jis puikiai admi¬nistravo parapiją. Jo klebonavimo laiko¬tarpis kaip tik sutapo su Lietuvos atgi¬mimu. Atsiėmė apleistą kleboniją, ją suremontavo, pritaikė parapijos reik¬mėm. Klebonija, kai buvo nacionalizuota ėjo iš rankų į rankas. Ko tik čia nebuvo. Nežinau ar man pavyks iš eilės parašyti, bet kiek žinau čia buvo ligoninė, vaistinė, knygynas, vėliau įvairių plastmasinių gaminių gamykla. Taigi kun. J. Narušis paveldėjo tokį pastatą. 
1976-1986 m. dirbo altarista poetas kun. Antanas Rameikis.Nuo 1995 m. iki 2003 m. darbavosi kun. klebonas Saulius Kalvaitis. Jis rūpinosi bažnyčios remontu. Pradėjo remontuoti stogą.  Kadangi nebuvo pakankamai lėšų, tai bent laikinai taisė seną stogą. Pradėjo keisti lietlovius ir lietvamzdžius, bet tuos darbus teko užbaigti jau čia atsikėlus man. Nuo 2003 metų kun. Edmundas Rinkevičius. Per tą laiką buvo atstatytas mažasis bažnyčios bokštelis, įvestas klebonijoje vandentiekis, įrengtas prie bažnyčios įvažiavimas neįgaliesiems, suremontuota klebonijos salė ir atlikti kiti smulkūs remonto darbai.

Bažnyčios architektūra
1897 m. pradėta, 1914 m. visiškai baigta bažnyčia yra raudonų plytų, neogotiško stiliaus, su vienu bokštu. Bokšto aukštis 70 m. Bažnyčia yra kryžminio plano su trimis navomis. Bažnyčios ilgis 48 m, plotis ties transeptu 24 m, aukštis viduje iki skliautų 15 m. Skliautai mūryti iš plytų. Asla cementinių ply¬telių. (Dabar sudėtos medinės grindys.) Yra trylika langų. Iš vidaus tinkuota. Trys ąžuoliniai altoriai papuošti gotiškais pinakliais ir arkutėmis.

Didžiojo altoriaus mensa marmu¬rinė. Čia yra bažnyčios globėjo šv. Jono Krikštytojo, krikštijančio Jėzų barel¬jefas, viršuje Švč. M. Marijos statula.

Meno kūriniai
Bažnyčios prieangyje stovi Bernar¬do Bučo skulptūra, Kristus nešantis kryžių. Ši skulptūra stovėjo miestelio centre, bet sovietų valdžiai pareikalavus nugriauti, ji buvo priglausta bažnyčioje, kur pasiliko iki šiol.
Bažnyčios presbiterijoje naujas Egi¬dijaus Darulio nutapytas paveikslas Vil¬niaus Gailestingumo koplyčios paveiks¬lo kopija „Jėzau, pasitikiu Tavimi". Pa¬veikslui pinigus paaukojo Grigiškietis Jurgis Kardis. Originalios (skulptūrinės) kryžiaus kelio stotys.



Kun. Edmundas Rinkevičius

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004