Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia (skaityti)



Garso fonas: Parish choir of Vilnius Cathedral, conductor Judita Tauchaite

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Aprašymas

Meteliai – gražus už 9 km į šiaurę nuo Seirijų miestelio seniūnijos teritorijoje esantis bažnytkaimis, įsikūręs tarp Dusios ir Metelio ežerų. Vietovės istorija siekia XVI a. Neaišku, ar buvo Dievo šventovė nuo pat tų laikų, tačiau žinoma, kad Metelių bažnyčia ir parapija įsteigtos 1619-aisiais.

1738 m. Meteliuose gyveno 13 šeimų. Po trečiojo Lietuvos–Lenkijos padalijimo jos pateko prūsų valdžion. Iš išlikusio 1798 m. Metelių aprašymo matyti, kad tai buvo karališkas miestas su dviem gatvėmis, 31 pastatu (įskaitant ir bažnyčią), 15 valakų žemės ir ganyklų, 1 bravoru, 2 karčiamomis ir 1 šuliniu. Žinoma ir tuometinė gyventojų situacija: 297 vyrai ir moterys (62 ūkininkai), iš jų 51 žydas, 5 dvarininkai, 2 amatininkai ir 1 policininkas.

Metelių bažnyčioje buvo sukauptas turtingas archyvas. Nors ji ir degė, vertinga medžiaga liko išsaugota. Tuo archyvu naudojosi kun. Jonas Reitelaitis rašydamas apie Metelius ir Kryžius. Metelių parapijai likus be kunigo ir nacionalizavus kleboniją, archyvas, kaip niekam nereikalingas, buvo išvežtas ir išmestas Širvinto pamiškėje, kur ir sunyko. Todėl dabar Metelių bažnyčios istoriją galima atkurti tik iš kun. Jono Reitelaičio rankraščių ir atskirų žinių, patekusių į istorinę literatūrą.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Meteliai priklausė didžiajam kunigaikščiui. 1549 m. Žygimantas Augustas juos užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei. Tuo metu Metelių dvare buvo didžiojo kunigaikščio žirgynas.

Jau 1522 m. šioje vietovėje stovėjo koplyčia ar bažnyčia, tik nebuvo nuolatinio kunigo. Vykstant Sūduvos kolonizacijai, apylinkė išaugo, ir Simno klebonas, kuriam Meteliai priklausė, nepajėgė aptarnauti toliau gyvenančių parapijiečių. Tad didžiojo Lietuvos kunigaikščio arklininkas ir Metelių dvaro savininkas Povilas Sapiega 1619 m. pastatė medinę bažnyčią, įkūrė parapiją ir jos reikalams, be jau anksčiau turėtų 3 valakų žemės, užrašė dar 4 valakus ir žmonėms leido laisvai žvejoti Metelio ežere. 1619 m. Varšuvoje karalius Žygimantas III patvirtino Sapiegos užrašus, o Vilniaus vyskupas atskyrė Metelius nuo Simno parapijos.

1655 m. per karą su rusais Metelių bažnyčia buvo sudeginta. Po 1711 m. pastatyta laikina, tačiau nuolatinio dvasininko nebuvo; retkarčiais Metelius aplankydavo Simno kunigas. 1709–1710 m. maras dar labiau praretino parapijiečius. 1742 m. Meteliuose nuolatinai apsigyveno kun. Bielūsis; jis tvarkė parapijos reikalus, čia ir mirė. 1784 m. klebonu paskirtas kun. Motiejus Riškevičius rado Metelių bažnyčią be bokštų (buvo tik mažas bokštelis priekyje), kiauru stogu ir apgriuvusią kleboniją. 1785 m. bažnyčia suremontuota, pastatyta nauja varpinė.

1807 m. rugpjūtį, naktį iš 11-osios į 12-ąją, smarkios audros metu į bažnyčią trenkęs žaibas ją uždegė. Pastatas supleškėjo, žmonėms pavyko išgelbėti tik inventorių. 1807 m. kun. Ignas Žibanavičius pastatė šventoriuje koplyčią, o 1819–1822 m. – dabartinę mūrinę bažnyčią. Ją 1825 m. Kristaus Atsimainymo titulu iškilmingai konsekravo vysk. Augustinas Polikarpas Marciejevskis.

1870 m. bažnyčios šventoriuje pastatyta koplyčia Kalesnykų ir Metelių dvarų savininkų Ušinskų šeimos mirusiesiems laidoti, vėliau kun. Vinco Jurgilo rūpesčiu iškilo antra tokia pat mūro koplyčia.

Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora su dvejais vartais – į miestelį ir klebonijos link. Šventoriaus kalnelis išgrįstas akmenimis. 1905 m. pastatyta mūrinė klebonija ir prieglauda. Per pasaulinius karus bažnyčios pastatas nenukentėjo.

Kun. Žibanavičius Metelių klebonu išbuvo iki 1830 m., tada pareigų atsisakė. Nuo 1830 iki 1836 m. jo pareigas ėjo kun. Eustachijus Žukauskas. Jis mirė 1836-04-24, buvo palaidotas šventoriuje, tačiau kapas neišliko. Po jo mirties nuo 1837 m. iki 1860 m. Metelių bažnyčios klebonu buvo Motiejus Aleksandravičius. 1860 m. į tas pareigas paskirtas kun. Baltramiejus Bilevičius. Jis Meteliuose išbuvo apie 40 metų.

Apie 1900-uosius klebonu paskirtas kun. Vincas Jurgilas, devynerius metus buvęs vikaru prie kun. Bilevičiaus. Kun. Jurgilo pastangomis bažnyčioje pradėta giedoti ir Šv. Mišias laikyti lietuviškai (iki tol bažnyčioje vartota lenkų kalba). Jurgilas buvo sumanus parapijos reikalų tvarkytojas: pastatė mūrinę kleboniją, sutvarkė Kryžių koplyčios reikalus, rūpinosi bažnyčios aplinka – išvalė kemsynus, sulygino žemės paviršių ir pan.

1909 m. bažnyčioje įrengti vargonai (meistras Garalavičius), padovanoti lenkų dvarininkų .Jais grojama iki šių dienų. Praūžus Antrajam pasauliniam karui, nors ir sunkūs laikai buvo, šis tas daryta. Klebonas kun. Mykolas Žemaitis iš Ušinskų koplyčios išnešė karstus ir palaidojo šventoriuje, o koplyčioje įrengė kleboniją, nes senoji buvo nacionalizuota.

Kun. Stanislovas Šivokas nudažė bažnyčią, padirbdino gražius suolus, klausyklas, šviestuvus, pradėjo klebonijos prie koplyčios statybos darbus, įrengė Kryžių atminimo koplyčią. Mirė bedirbdamas prie klebonijos pamatų. Palaidotas Metelių parapijos kapinėse. Kun. Andriejus Gustaitis baigė statyti kleboniją šventoriuje ir ją sujungė su minėta koplyčia.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1990 m. į Metelių parapiją paskirtas jaunas, tik prieš trejus metus įšventintas kunigas Vytautas Prajara. Jis dabar yra ir Metelių parapijos klebonas, Lazdijų dekanato dekanas, kanauninkas, atstatytos Kryžių šventovės rektorius.

LITERATŪRA

Kviklys, Br. Lietuvos bažnyčios. Vilkaviškio vyskupija. II tomas, Chicaga, Illinois, 1982.
Petrauskas, J. Meteliai. Mankūnėliai: 2001 [Leidėjas nenurodytas].
Petrauskas, J. Kryžiai. Mankūnėliai: 1999 [Leidėjas nenurodytas].
Petrauskas, J. Kryžių praeitin pažvelgus,1994 [Leidėjas nenurodytas].

Į viršų