Bezdonių miestelis Vilniaus rj., 6 km į pietryčius nuo Nemenčinės, prie Vilniaus–Daugpilio geležinkelio. Pirmą kartą Bezdonių pavadinimą XV a. paminėjo lenkų kronikininkas, istorikas Janas Dlugošas (Jan Długosz), esą 1415 m. Bezdonių miške medžiojo didysis kunigaikštis Jogaila. 1516 m. čia jau buvo dvaras; kuris 1609–1773 m. priklausė Vilniaus jėzuitams, vėliau Edukacinei komisijai. Laikotarpiu, kai Bezdonyse gyveno jėzuitai, čia lankėsi ir Vilniaus universiteto profesorius Motiejus Sarbievijus. Eiliuotas to įrodymas:

„Linksmas išbraidysiu Bezdonių miškus
Pasidžiaugęs eglėm, jų gaiviom paunksmėm
Prieangy kur nors prie tuopos atsisėsiu."

1864-1910 m. Bezdonyse gyveno rusų aktorės Veros Komisarževskajos šeima. 1862 m. nutiesus geležinkelį, išaugo miestelis.
Su Bezdonių geležinkelio stotimi yra susijusi ir bene garsiausia Lietuvoje traukinio apiplėšimo istorija. 1908 m. rugsėjo 26 d. Bezdonių geležinkelio stotyje Lenkijos socialistų partijos kovinė grupė, vadovaujama būsimojo Lenkijos vadovo Juzefo Pilsudskio, apiplėšė pašto traukinį. Tai buvo tikras amžiaus apiplėšimas, išgarsinęs Bezdonių gyvenvietės vardą visoje tuometėje Rusijos imperijoje. Grobikai pasisavino milžinišką sumą - 200 tūkst. carinių rublių. Išpuoliui vadovavo pats J. Pilsudskis - tuo metu jau garsus lenkų anarchistas, socialistas, kovotojas su caro administracija. Jo organizuotos lenkų kovinės organizacijos vien 1906 m. nužudė ar sužeidė daugiau kaip tūkstantį caro valdininkų, žandarų ir kareivių. Bezdonyse J. Pilsudskis su bendražygiais užpuolė iš Varšuvos į Peterburgą vykusį pašto traukinį, vežusį pinigus valstybės iždui. Kovinėje grupėje buvo 20 žmonių – 16 vyrų ir 4 moterys, tarp kurių - ir J. Pilsudskio meilužė Aleksandra. Įdomu, kad kovotojų grupėje buvo net trys būsimieji Lenkijos premjerai. Užpuolikai į Bezdonių stotyje sustojusį traukinį įmetė bombą ir puolė šaudyti į sąstatą saugojusius rusų kareivius (vieną nušovė, penkis sužeidė). Kai apsauga nustojo priešintis, plėšikai susprogdino seifus ir pagrobė didžiulę pinigų sumą."

1937 m. pastatyta dabartinė medinė Bezdonių Švč. Mergelės Marijos, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos, bažnyčia. 1940 m. buvo įkurta Bezdonių parapija. 1947 m. bažnyčia uždaryta ir paversta mokyklos sporto sale, 1988 m. grąžinta tikintiesiems ir suremontuota.