Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Vilniaus botanikos sodas (skaityti)



Garso fonas: Lukas Geniušas

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Vilniaus botanikos sodas (20)

Aprašymas

 1974 m. gegužės 14 d. LSSR Ministrų Tarybos potvarkiu  BS buvo skirtas 148 ha sklypas Kairėnuose.  VU BS gavo ne tik gražią Kairėnų laukų erdvę, bet ir labai apleistą  Kairėnų dvaro sodybą su gyventojais. VU GMF dekanate, o taip pat Botanikos ir genetikos katedroje daug metų vyko pasitarimai, svarstymai ir karštos diskusijos dėl BS vizijos, projektavimo ir kūrimo darbų. Projektą ruošė grupė tuometinio Paminklų konservavimo instituto darbuotojų: vyr. architektė Dainora Juchnevičiūtė, parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, dendrologas Leonas Čibiras ir kt. Konkrečius ūkio ir inžinerinius objektus projektavo pagal užsakymus suburtos komandos. Generalinis ir inžinerinių tinklų projektas (apie 40 tomų) buvo baigti 1982 m. Sodo teritorija suskirstyta į ekspozicinę, eksperimentinių laukų ir ūkines zonas. Naujasis dendroparkas numatytas kurti geografiniu-ekologiniu principu. Senajame parke paliktas esamas erdvinis planas, o parko pakraščiais suprojektuotos augalų ekspozicijos. Visą ekspozicijų zoną jungia žiedinis kelias. Mokslinei ir ūkinei zonoms numatyta teritorija išilgai Antakalnio-Naujosios Vilnios kelio. VU BS vadovų Juozapo Meidaus (1975-1990),  dr. Evaldo-Vyliaus Navio (1990-2002) ir dr. Audriaus Skridailos (nuo 2002) pastangomis kasmet Kairėnų vaizdas keitėsi. Dabar žiūrint į senas nuotraukas net sunku patikėti, kaip pradžioje atrodė pastatai ir teritorija. Pirmieji darbai (tvenkinių rekonstrukcija,  vandens tiekimo linijos atvedimas, laistymo trasų įrengimas, dviejų siurblinių statyba, žiedinio ir ūkinių kelių tiesimas ir kt.) buvo finansuojami atitinkamų ministerijų lėšomis (Vandens ūkio ir melioracijos, Automobilių transporto ir plentų). Vėliau  gavus papildomų investicijų iš vyriausybės, 1991-1994 m. sodo teritorija buvo aptverta, išplėtota tvenkinių sistema, nutiesta dar apie 3 km ūkinių kelių ir kt.  Dar po kelerių metų, finansiškai remiant tuometiniam Kultūros vertybių apsaugos departamentui, pradėti sodo pastatų – architektūros paminklų – kapitaliniai remonto darbai. 2004 m. pradėtas įgyvendinti valstybės investicijų programos finansuojamas projektas (atlikta sodo elektros tinklų rekonstrukcija, pastatytas modernus gamybinis šiltnamis, dirbtuvės ir garažas, naujos arklidės, baigiama administracinio-laboratorinio pastato rekonstrukcija ir kt.).  Daug darbų padaryta ir  Kultūros paveldo departamento bei Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. 2007-2008 m. įgyvendintas dar vienas didelis investicinis projektas, finansiškai remtas ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis, pritaikant BS infrastruktūrą turizmo reikmėms (rekonstruoti trys dvaro pastatai ir kt.). 2013-2014 m. įgyvendintas techninės bazės atnaujinimo projektas ir t.t. Per  daugiau nei keturis dešimtmečius sodo teritorija ir plotas taip pat keitėsi – nuo 148 ha padidėjo iki 191,5 ha. Dabar šioje teritorijoje sukurtas didelis, sklandžiai funkcionuojantis ūkis, o infrastruktūra ir toliau nuosekliai plėtojama. 

BS kolektyvas pradėtas burti 1974 m., 1975 m. įkurti du skyriai – Augalų genetikos ir Eksperimentinės pomologijos, po metų – Dendrologijos, o 1977 m. – Augalų fiziologinių tyrimų skyrius.  Kelerius metus jaunieji specialistai, VU auklėtiniai, čia buvo įdarbinami „pagal paskyrimą“. Skyrių darbams koordinuoti ir jauniesiems specialistams pagelbėti buvo paskirti skyrių moksliniai vadovai –  VU GMF darbuotojai (prof. Vytautas Rančelis, doc. Vytautas Raškauskas, dr. Romualdas Šimkūnas). 1991 m. BS įkuriama Izoliuotų audinių ir ląstelių kultūrų laboratorija (talkinant GMF darbuotojai dr. Ramunei Bandžiulienei), suformuojama Pastatų ir įrengimų priežiūros bei remonto brigada, o  1992 m.  įkuriami Gėlininkystės ir Ūkio skyriai.

Pamažu plėtėsi ir tarptautiniai ryšiai, iš pradžių su SSRS respublikų BS, po 1990 m. „atsidarius sienoms“  su Europos BS. BS tapo daugelio  organizacijų nariu: nuo 1992 m. – Baltijos (Estija, Latvija, Lietuva) BS asociacijos, nuo 2003 m. – Tarptautinės BS organizacijos BGCI, nuo 2004 m. ES  BS konsorciumo, nuo 2005 m. – Lietuvos universitetų BS asociacijos LUBSA, nuo 2008 m. – Baltijos jūros šalių BS asociacijos ir kt. Paskutiniais metais BS plečia bendradarbiavimą su kitų šalių BS bei giminingais mokslo institutais ir dvišalių sutarčių pagrindu. Dar vienas  BS bendradarbiavimo aspektas – sėklų mainai –  palaikomi ryšiai su 400 respondentų iš 50 valstybių.

2011 m. kovo 17 d. VU Senato nutarimu BS suteiktas kamieninio neakademinio padalinio statusas, atlikta esminė sodo organizacinės struktūros pertvarka. Kairėnuose veikia Augalų kolekcijų skyrius, kuriame yra Dendrologijos, Lietuvos floros, Natūralių ir indukuotų mutantų, Pomologijos, Uždaro grunto augalų, Žolinių dekoratyvinių augalų grupės; Mokslo programų aptarnavimo ir koordinavimo skyrius, kurį sudaro Augalų bioįvairovės ir taksonomijos grupė bei Biotechnologijų ir genetikos laboratorija; Ryšių su visuomene skyrius, kuriam priklauso Informacinis centras ir muziejus, Administracija ir Ūkio skyrius, kuriam pavaldi  ir techninė grupė. Šiuo metu BS dirba 86 darbuotojai: vienas habilituotas mokslų daktaras, 10 mokslo daktarų, 15 kolekcijų kuratorių, 9 aptarnaujančiojo ir techninio personalo specialistai, 48 darbininkai ir 3 administracijos darbuotojai.

Didžiausias BS turtas – augalų kolekcijos. Pagal jų dydį BS yra turtingiausias Lietuvoje ir vienas turtingiausių Baltijos šalyse – čia auginama per 10000 vardų augalai (dekoratyvūs, vaisiniai, varpiniai ir kt.). Pirmieji medeliai Kairėnų ekspoziciniuose laukuose buvo pasodinti 1975 m. Iš pradžių buvo „lysvių ūkis“, nes svarbiausia buvo kolekcijas kaupti. Atidarius BS lankytojams, labai suintensyvėjo kolekcinių sklypų pritaikymas lankymui ir naujų ekspozicinių kūrimas (Rododendrynas ir Japoniškasis sodas, Alyvų kalnas, Didysis gėlių slėnis, Edukacinis daržas ir kt.) Dendrologinės kolekcijos, startavusios 1976 m. dvejose vietose (Dendrologijos skyriuje ir 60 ha Arboretume), dabar jau pasklidusios po visą sodą atskiromis ekspozicijomis (Rožynas, Alyvų kalnas, Rododendrynas ir Japoniškasis sodas, Dekoratyvių obelų kalnas ir kt.). Čia auginama per 3000 vardų  introdukuoti augalai – tiek savaime paplitę įvairiuose geografiniuose regionuose, tiek kultūrinės kilmės – dekoratyvūs. Žolinių dekoratyvių augalų kolekcijos (Didysis gėlių slėnis) kaupiamos nuo 1992 m., kai buvo įkurtas Gėlininkystės skyrius (pirmoji vadovė dr. Danutė Dainauskaitė). Dabar čia veša per 3200 rūšių ir veislių augalai. Ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos gėlių selekcininkų sukurtų veislių kaupimui, tyrimui ir saugojimui.

Pomologinės kolekcijos pradėtos kaupti 1975 m. Be tradicinių Lietuvoje uoginių augalų – agrastų ir serbentų, auginami ir retesni – sausmedžiai, spanguolės, sodinės šilauogės ir bruknės, šermukšniai, vynmedžiai – per 900 rūšių ir veislių augalai.  Serbentų ir agrastų kolekcijos pradininkas – selekcininkas dr. Antanas Ryliškis, skyriuje dirbęs 1975-1990 m., per tą laikotarpį sukūręs 12 serbentų ir agrastų veislių.

Natūralių ir indukuotų mutantų kolekcijos pradėtos kaupti 1975 m. VU GMF Botanikos ir genetikos katedros prof. Vytauto Rančelio iniciatyva. Šios kolekcijos labai savitos, svarbios augalų genetikai tirti... ir kai kurios labai dekoratyvios. Gausiausia miežių kolekcija – daugiau kaip 600 vardų mutantai, hibridai, genetinės linijos, veislės ir kt. Čia iš pradžių prieglobstį rado ir „Žolynų sodelis“ – vaistinių, prieskoninių ir aromatinių augalų kolekcija, įkurta ir globojama VU BS Draugų klubo narių. Dabar sodelis jau kitoje vietoje – Didžiajame gėlių slėnyje. Uždaro grunto augalų kolekcija atkeliavo iš Vingio skyriaus 2006 m.  ir buvo „apgyvendinta“ gamybiniame šiltnamyje (polietilenu dengtame tunelyje). Šiuo metu kolekcijoje yra per 800 vardų augalai.  Ateities planai  labai dideli – pastatyti erdvius ekspozicinius šiltnamius, kuriuose būtų  galima sukurti  specializuotas klimato sąlygas.

Fitoremediacijos (dirvožemio savivalos procesus skatinančių augalų) ekspozicija pradėta kurti 2011m. padedant VšĮ „Grunto valymo technologijos“. 2013 m. lysvėse augo 58 rūšių Lietuvos natūralios floros atstovai, nuo 2014 m. pristatoma ir kita grupė – kultūriniai augalai. „Lietuvos floros takas“ – unikali galimybė pristatyti mūsų krašto florą natūraliose buveinėse. BS savaiminę florą inventorizavo VU GMF Botanikos ir genetikos katedros darbuotoja dr. Jūratė Tupčiauskaitė ir identifikavo 483 rūšis. 2008 m. sukurta informacinė sistema (rodyklės, stendai su 6 buveinių aprašymais). Sezono metu apie 150 augalų rūšių atstovų pažymima etiketėmis.

VU BS kolekcijos – puiki bazė moksliniams tyrimams, kurie  nuo 2011 m. sukoncentruoti Mokslo programų aptarnavimo ir koordinavimo skyriuje. Iš pradžių BS darbuotojai mokslinius tyrimus vykdė kartu su VU GMF katedromis, tik 1995 m. „atsirado“ pirmoji savarankiška BS mokslinio darbo tema. Nuo 1994 m. BS mokslininkai dalyvauja Lietuvos augalų genetinių išteklių tyrimuose, nuo 2002 m.  BS yra dekoratyvių augalų genetinių išteklių tyrimų Lietuvoje koordinatorius, nuo 2004 m. BS administruoja Europos centrinę duomenų bazę Ribes L. ir Rubus L. augalų gentims.

BS iki 2000 m. plačiajai visuomenei oficialiai buvo uždarytas, bet informacijos sklaida prasidėjo nuo pat sodo įsikūrimo – tuomet veikusių skyrių darbuotojai buvo ir gidai, ir konsultantai į sodą atvykusiems lankytojams. Už BS ribų informaciją apie BS skleidė ir 1997 m. įsikūręs VU BS Draugų klubas, visuomeninė organizacija, L. Musanjos suburtas bendraminčių būrys. Reikėjo 26 metų pastangų (kolekcijų ir infrastruktūros plėtros), kad BS Kairėnuose būtų oficialiai atidarytas lankytojams. Lankytojų aptarnavimas dabar – 2011 m. suformuoto Ryšių su visuomene skyriaus veiklos baras. BS  kasmet organizuojama daug renginių, kai kurie jų jau tapo tradiciniai, galima sakyti – sodo vizitine kortele: Tarptautinei biologinės įvairovės dienai skirta šventė (organizuojama nuo 2002 m.), Žemės meno paroda (nuo 2003 m.), meno parodos muziejuje (nuo 2008 m.). Kasmet sode vyksta mugė „Lietuvos žiedai“ (nuo 2009 m. rudens), „Kristupo vasaros“, „Flora Jazz“ festivalių (nuo 2011 m.), „Bardų vasaros“ festivalio (nuo 2013 m.) koncertai. 2015 m. BS  Kairėnuose pabuvojo per 73000 lankytojų. Kitai kategorijai lankytojų – virtualiems nuo 2001 m. veikia svetainė www.botanikos-sodas.vu.lt, nuo 2009 m. – svetainė „Facebook’e“, nuo 2012 m. – „Twiter’yje“, nuo 2013 m. – „Google+“. Sodo darbuotojai nuo 2010 m. deda sodo fotografijas į „Panoramio.com“, o nuo 2014 ir į „Instagram“ svetaines.

Baigiant norisi pasakyti, kad BS gražiai dera senovė ir dabartis, darniai persipina mokslas ir menas, nuostabiai skamba paukščių trėlės ir muzikos garsai... Toks tas savitas VU BS –   kuriamas darbuotojų, laukiantis svečių...

Į viršų