Jieznas (skaityti)
Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimas Jiezno vardas, yra 1492 m. gruodžio 4 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegija – čia minimas didžiojo kunigaikščio Jiezno dvaras ir Jiezno valsčius, nuo 1507 m. privati nuosavybė. Miestelis pradėjo kurtis XVI a. 2-ojoje pusėje, 1581 m. minimas Jiezno miestelis. 1633 m. Jiezno dvarą nupirko Lietuvos didysis iždininkas Steponas Pacas ir Jieznas ilgainiui (XVII–XVIII a.) tapo Pacų giminės rezidencija. XVI a. pabaigoje buvo evangelikų reformatų bažnyčia, 1634 m. paversta katalikų bažnyčia. Pirmąją Jiezno bažnyčią 1643 m. pastatydino Steponas Kristupas Pacas. 1670 m. pašventinta nauja bažnyčia, pastatyta Lietuvos didžiojo kanclerio K. Z. Paco iniciatyva. XVIII a. pradžioje, per Šiaurės karą, miestelį apiplėšė Švedijos kariuomenė. 1710 m. Jieznas gavo turgų, 1748 m. – prekymečių privilegiją. 1775 m. Pacai pastatydino dvaro rūmus.
XVIII a. pabaigoje įkurta parapinė mokykla, 1944–1919 m. progimnazija, dab. Jiezno gimnazija. 1781 m. joje mokėsi 16, 1810 m. – 15 mokinių.
1812 m. Jiezną apiplėšė Napoleono kariauna, nors tuometinis dvaro savininkas Liudvikas Pacas buvo Napoleono adjutantas, prancūzų armijos generolas. L. Pacas rėmė 1831 m. sukilimą, vadovavo sukilėlių korpusui, bet nuslopinus sukilimą priverstas bėgti užsienin. 1837 m. Jiezno dvaras sudegė.
XIX a. antroje pusėje – 1950 m. Jiezno valsčiaus centras. Sparčiai plėstis ėmė XIX a. antroje pusėje nutiesus kelią Kaunas – Druskininkai.
XX a. pradžioje Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Jieznas buvo tapęs kovų židiniu. 1919 m. vasario 10-13 d. čia vyko dideli mūšiai tarp lietuvių, kuriems padėjo vokiečiai, ir bolševikų. Raudonoji Armija buvo užėmusi Vilnių ir ruošėsi žygiui į Kauną, bet Jiezne sutiko didelį pasipriešinimą: lietuviai puolė bolševikus, bet dėl mažesnių pajėgų pralaimėjo mūšį, žuvo 18 savanorių, keliolika pateko nelaisvėn. Vasario 13 d. sulaukę pastiprinimo lietuviai sumušė bolševikus ir privertė juos trauktis. Tai buvo svarbi pergalė tolesnei Kauno gynybai.
1930 m. veikė lentpjūvė, garo malūnas, buvo 18 krautuvių. [3]1939 m. įsteigta biblioteka.
Po Antrojo pasaulinio karo Jiezno apylinkėse veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Dzūkų rinktinių partizanai. Žuvusiesiems 1989 m. pastatytas kryžius, 1991 m. – paminklas. 1952–1960 m. Jiezno rajono centras. 1956 m. gruodžio 28 d. Jieznas gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė čiužinių siuvimo fabrikas, Kauno elektros variklių gamyklos filialas, traktorių remonto dirbtuvės. Yra palaikomojo gydymo ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, muzikos mokykla, specialioji internatinė mokykla, kultūros namai, vaikų globos namai, kuriais rūpinasi fondas „Jiezno vaikai“.
2002 m. patvirtintas Jiezno herbas.