Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Antazavės dvaras (skaityti)



Garso fonas: Early Music Ensemble

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Aprašymas

Antazavės dvaras stovi ant Zalvės ežero kranto, Zarasų rajone. Dvarą XVIII a. viduryje ėmėsi statyti Liudvikas Pliateris - Dusetų ir Antazavės žemių savininkų Pliaterių sūnus. Trijų aukštų baltus dvaro rūmus puošė Pliaterių herbas, iš akmenų buvo sumūrytas svirnas, tvartai, rūsys ir kiti ūkiniai pastatai. Zalvės ežero prieškalnėje buvo pasodintas trijų terasų parkas, pagrindinėje rūmų fasado pusėje įrengtas ovalo formos gėlynas, apjuostas plačiu taku, o kiek toliau iškasti du tvenkiniai ir pastatytas juos jungiantis tiltas.

Kelias į dvarą buvo apsodintas kaštonais, į rytus nuo jo – pasodintas mažas sodas, o nuo parko į šiaurę, kairėje kelio pusėje – didysis sodas. Netoli dvaro buvo nutarta statyti bažnyčią. Grafienė Pliaterienė pareikalavo ją pastatyti taip, kad iš rūmų matytųsi Didysis bažnyčios altorius.

Baudžiavos metais Antazavės dvarui priklausė Bakučių, Būtiškės, Daržininkų, Dervinių, Ivoniškės, Paivoniškės, Pupeikių, Sviliškės, Šlaitų ir kiti kaimai. Dvare baudžiauninkai visus darbus laukuose ir namie dirbo be jokio atlyginimo.

Šio krašto senoliai pasakodavo, kad Antazavės dvaro šeimininkai buvo labai žiaurūs žmonės: dvare buvo įrengtas kankinimų lovys, į kurį guldydavo išrengtą kuo nors ponams neįtikusį darbininką ir nelaimėlį plakdavo rykštėmis kiek pono paskirta. Kartais žmogus lovyje kankinamas mirdavo. Yra išlikę pasakojimai, kurie teigia, kad dvarponiai savo darbininkus mainydavo į šunis, kad jaunoms moterims, sulaukus kūdikio, įsakydavo krūtimi žindyti dvare auginamus mažus šunyčius. Kiti gi teigia, kad dvaro tvenkinyje buvo salelė, kurioje augo medis: supykęs ponas nusikaltusiems liepdavo įlipus į jį kukuoti, o pabodus klausyti – tą vargšą pro rūmų langą nušaudavo. Ir iki šiol nežinia, kokią gi tragediją slepia dvaro rekonstrukcijos metu jų sienoje rasti užmūryto žmogaus griaučiai…

Žiaurių ponų palikuonys gyveno tarsi prakeikti, nes beveik visų jų likimas buvo tragiškas.

Į viršų