Vileikių kaime, netoli Kriaučiaus akmens gyvenantis Benediktas Budreckis pasakojo, jog ten, kur dabar stovi akmuo, žmonės ardavo žemę. Sodindavo bulves arba javus. Tačiau vienoje vietoje kiek giliau įsmigę noragai atsitrenkdavo į kažką kietą. Tas kažkas plytėjo nemažame lauko plote. Kaimą tai intrigavo.

Kartą kolūkio pirmininkas, pamatęs Vileikiuose dirbant melioratorius, pasiskundė. "Mano vyrai plūgus laužo. Kažkas po žeme yra." Darbų vykdytojas pasiuntė buldozerį atstumdyti žemes ir išrauti akmenis. Tačiau galiūnas pasipriešino buldozeriui.

Atstumdžius aplink akmenį žemes, paaiškėjo, kad jis 7,2 metro ilgio ir 6,8 metro pločio. Tokį riedulį iškelti reikėjo daug technikos ir žmonių. Tačiau, pasak anuomet Kelmės melioracijoje inžinieriumi dirbusio Kelmės seniūno Zigmo Mačijausko, rajono valdžia laikė garbės reikalu šį riedulį iškelti.

Tą rudenį melioratoriai, kol neužšalo, skubėjo pabaigti savo objektą. O žiemą vėl sugrįžo prie akmens.

Neištraukė keturiolika traktorių

Kelmiškis Danielius Pranckus, anuomet autobusiuku PAZ melioratorius vežiojęs į objektus ir laisvu laiku fotografuodavęs, prisimena, jog prie akmens Vileikiuose melioratoriai dirbę porą žiemų - 1988-aisiais ir 1989aisiais. Atkasta žemė įšaldavo. Įšalą atlaidindavo degindami padangas.

Aplink akmenį teko iškasti maždaug keturis metrus žemės. Mat, paaiškėjo vėliau, akmens aukštis apie 3,2 metro. Dar pusmetrį jis buvo palindęs po žeme. Atkasus žemę buvo padaryta nuožulni plokštuma, kad akmenį būtų lengviau ištraukti iš duobės.

Tačiau milžinas nejudėjo iš vietos. Jis būdavo apvyniojamas trosais. Pirmą kartą iš duobės, melioratorių vadinamos akmens gulykla, akmenį traukė 14 traktorių: keturi "Kirovai" ir dešimt vikšrinių T-100, T-130. Jie, sustatyti į dvi eiles, traukė trosus su kelis šimtus tonų sveriančiu akmeniu. Riedulys jau buvo pajudėjęs iš savo gulyklos. Tačiau trosai nutrūko, ir jis vėl nuslinko žemyn.

Šie darbai, pasak tuometinio inžinieriaus Z. Mačijausko, brangiai kainuodavo. Tralas iš Kelmės į Vileikius atveždavo vikšrinius traktorius, galingieji ratiniai "Kirovai" atvažiuodavo patys.

Padėjo skriemuliai

1989-aisiais tuometinis Kelmės melioracijos vadovas Romas Atkočaitis iš "Mažeikių naftos" parvežė daugybę trosų ir skriemulių blokų. Melioratoriai šį įrenginį vadino tiesiog "liebiodka".

Skriemuliai įtvirtinti į žemę betoniniais įtvarais, vadinamaisiais inkarais. Skriemuliams prilaikant trosus ir vienodai paskirstant jėgą, akmenį pavyko iškelti.

Kriaučius užlipo ant akmens

D. Pranckus prisimena, kad šalia ant kalnelio išvilkto giganto automobiliai atrodę lyg vaikai šalia tėvo.

Labiausiai iškastu rieduliu džiaugėsi netoliese gyvenęs Petras Jasulaitis. Mat akmuo gulėjo jo tėvo žemėje. Jis užlipo ant sunkvežimio būdos, o po to - ant akmens.

P. Jasulaitis pirmasis ir išmatavo galiūną. Melioratoriai jį erzino, kad akmenį išveš Kelmėn. P. Jasulaitis sakęs, jog riedulys turi likti čia, kur rastas. Tiesą sakant, toks milžinas niekaip nebūtų nuvilktas keliolika kilometrų. Jis būtų sulaužęs tiltus, kurių iki Kelmės būtų tekę pervažiuoti bent keletą.

Petro Jasulaičio, mokėjusio siuvėjo amato ir aplinkinių vadinamo Kriaučiumi, garbei Vileikių kaimo milžinas ir buvo pavadintas Kriaučiaus akmeniu.

Išmatavę riedulį žmonės įsitikino, jog jis didesnis už Puntuką. Didumu nusileidžia tik Barstyčių akmeniui.

Planuota aplink Kriaučiaus akmenį išasfaltuoti aikštelę, pastatyti suolelius, prie Rygos - Kaliningrado plento pastatyti rodykles, kviečiančias pažiūrėti Kelmės rajono ir visos Šiaulių apskrities pasididžiavimo. Iš pradžių prie akmens atvažiuodavo daug žmonių. Jie mėgo fotografuotis prie akmens. Būdavo padėtos net kopėčios, kad fotografuojamasis ant akmens užsiliptų. Dabar susidomėjimas akmeniu atlėgo.

Prie Kriaučiaus akmens auga kiečiai. Nėra nei suolelių, nei asfaltuotos aikštės. Mirė ir pats Kriaučius. Į jo sodybą įleisti nuomininkai. Praėjusį rudenį sudegė Jasulaičių troba, o joje - ir nuomininkų vaikas.

Dabar Kriaučiaus akmuo stovi lyg paminklas žmogaus laikinumui šioje žemėje.