Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Pagėgiai (skaityti)



Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Objektas: Pagėgiai

Aprašymas

Pagėgiai minimi nuo 1281 metų, kai vienam skalviui čia buvo užrašyta žemė. Nuo XV a. pradžios priklausė vokiečių Klaipėdos kraštui.

Miestelis yra radialinio plano. 1875 m. nutiesus geležinkelį, Pagėgių kaimas pradėjo plisti. 1923 m. Pagėgiams suteiktos miesto teisės. Čia buvo pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai, keletas kitų bankų pastatai, įruoštos kareivinės, prekių sandėliai, daug privačių pastatų. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. Moderni architektūra pakeitė miesto veidą. Į Pagėgius suėjo Klaipėdos-Smalininkų ir Mintaujos-Tilžės plentų linijos.

Pagėgiuose tuomet jau gyveno apie 4000 gyventojų. 1923 m. suteiktos miesto teisės. 1926 m. įsteigta progimnazija, 1926 m. – gimnazija. 1929–1930 m. prezidento A. Smetonos iniciatyva (dail. A. Brako ir arch. K. Maskvitaičio projektas) pastatyti nauji gražūs mūriniai trijų aukštų gimnazijos rūmai. 1935 m. ji pavadinta Kristijono Donelaičio vardu, 1938 m. pradėtas statyti priestatas su gimnastikos sale ir įvairiai kabinetais. Šie rūmai – gražiausi ir erdviausi tuometinėje Lietuvoje. 1931 m. baigta statyti katalikų bažnyčia.

1875 m. pro Pagėgius buvo nutiesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio linija. 1902 m. miestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku buvo sujungtas su Smalininkais, vėliau (1904 m.) pravesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. Po 1923 m. padidinta geležinkelio stotis.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Pokario metais Pagėgiai iš dalies atstatyti, buvo rajono centras iki 1962 m., bet vėliau Šilutės rajono sudėtyje miestelis nebeturėjo galimybės augti. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

1994 m. patvirtintas Pagėgių herbas.

Konclageris Per II pasaulinį karą Pagėgių miške buvo įkurta sovietinių karių belaisvių stovykla „Oflager-53“ (Buchenvaldo konclagerio filialas). Ji užėmė 36 ha teritorijos, aptvertos spygliuota viela. Stovykla veikė maždaug iki 1943 m., spėjama čia žuvus apie 20 tūkstančių žmonių.

1977 m. stovyklos vietoje pastatytas memorialinis kompleksas (skulpt. Steponas Šarapovas, archit. Gediminas Baravykas). 2005 m. pastatytas naujas memorialinis paminklas stovykloje žuvusių karo belaisvių atminimui įamžinti.

Į viršų