Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Viekšnalių Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčia



Muzikinio kūrinio atlikėjas: Gitara 031

Objektas

Viekšnalių Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčia

Aprašymas

Beibelio (neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas Viekšnalių pavadinimas) gyventojas Petras Paulauskas padovanojo bažnyčiai sklypą.
Medinė bažnyčia pastatyta 1912 m. klebono Mykolo Šaikūno ir parapijiečių rūpesčiu bei pastangomis.
Bažnyčia – dvibokštė, lotyniško kryžiaus plano, trinavė. Viduje penki altoriai, keturi iš jų – iliuzoriniai.
Šventoriuje – Švč. Mergelės Marijos skulptūra (mažasis Lurdas), varpinė, bažnyčios jubiliejui skirtas paminklinis akmuo, kryžius.
Žemaičių vyskupijos kurijos archyviniame fonde saugomas Viekšnalių bažnyčios inventoriaus, nuosavybės aprašymas.
Keli 1918 m. įrašai: „klebonija 14 kambarių, klėtis neužbaigta, šulinys, tvartai, daržinės, kūtės, kūtelės, špitolė, susidedanti iš 5 gyvenimų (10 kambarių), prie beneficijos Viekšnelių bažnyčios priklauso projektuojamoji altarija, kuriai paskirta 8 dešimtinės žemės, manoma statyti namai; kapinės (48 dešimtinės žemės)“.
Tais metais Viekšnaliuose Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius suteikė Sutvirtinimo Sakramentą 118 asmenų.
Pradžioje Viekšnaliai buvo filija.
Kunigas Mykolas Šaikūnas iki 1919 m. buvo pastatytos bažnyčios pirmasis kuratas – Luokės parapijos Viekšnalių Švč. Mergelės Marijos Globos filijos kunigas filialistas.
Įamžinant kunigo knygnešio Mykolo Šaikūno atminimą, Viekšnaliuose 2002 m. pastatytas koplytstulpis.
Iki okupacijos parapijoje aktyviai veikė katalikiško jaunimo – Pavasario federacijos nariai (pavasarininkai).
Ilgiausiai – tris dešimtmečius klebonavo kun. Kazimieras Žukas.
Pažymėtina, kad iš patriotiškos parapijos Barvydžių, Spukaičių, Viekšnalių, Gelsodės, Žiograkalnio, Žaduvėnų vietovių į pasipriešinimo sovietų okupacijai partizanų būrį, vadovaujamą Alfonso Kondroto, išėjo virš dvidešimt vyrų. Daugiausia (13) – iš Barvydžių.
Pirmieji ginkluoto pasipriešinimo kovoje žuvo partizanai Valerijus Jokubauskas-Nemunas ir Jonas Gužauskas. Tai įvyko 1945 m. birželio 15 d. Barvydžių k.
Žuvusiems šio kaimo partizanams pastatytas paminklinis kryžius.