Birštono muziejus (skaityti)
Garso fonas: Gintaras Jakelis
Visos šio objekto panoramos: Birštono muziejus (2)
Aprašymas
Birštono muziejus įsikūręs mediniame pastate, kurį 1932–1933 m. pastatė Stakliškių girininkas Antanas Katelė. Pastatas buvo statomas kaip šeimos vasarnamis, kurį iš aplinkos išskiria dekoratyvūs bokšteliai, ornamentinės puošybos elementai pagrindiniame fasade. Iki 1941 m. vila buvo naudojama besigydantiems švietimo darbuotojams. 1948 m. pastatas buvo nacionalizuotas. Po nacionalizacijos jame įrengtas ,,Tulpės“ sanatorijos vasarnamis ,,Ramunė“. Nuo 1967 m. čia įsikūrė Birštono muziejus. Birštono muziejaus įkūrėjas ir pradininkas – geografijos mokytojas Petras Kazlauskas, vadovavęs Birštono vidurinės mokyklos kraštotyrininkams.
Pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Birštono muziejaus ekspozicija sudaryta iš kelių skyrių. Pirmajame – ,,Birštonas senovėje“ – eksponuojami archeologiniai radiniai, jų nuotraukos. Birštonas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1382 m., kaip viena iš Panemunės pilių gynybai nuo kryžiuočių antpuolių. Po Žalgirio mūšio, 1410 m., pilis tapo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaru ir vasaros rezidencija. Ekspozicijos skyriuje rodoma medžiaga, atspindinti kovų su kryžiuočiais laikotarpį, Birštono pilies ir karališkojo dvaro hipotetinė rekonstrukcija, žemėlapiai, planai, gyventojų sąrašai. Birštono ir aplinkinių kaimų amatininkai ir valstiečiai aptarnavo karališkąjį dvarą. Eksponuojami Birštono apylinkėse surinkti XVIII–XX a. žemdirbystės įrankiai, buities rakandai, kalvystės ir stalių dirbiniai.
Antrajame ekspozicijos skyriuje pasakojama apie kurorto kūrimąsi Birštone ir jo raidą iki I pasaulinio karo. Eksponuojami mokslininkų, tyrinėjusių Birštono mineralinius šaltinius – Adolfo Abichto, Emanuelio Liachnickio ir kitų portretai, mokslinių darbų kopijos, periodinės spaudos straipsniai, išlikę gydyklų įrengimų dalys. Skirta vietos ir Birštono mokyklai. Kitas ekspozicijos skyrius –,,Birštonas tarpukariu“ – pasakoja apie Birštono kurorto atgimimą po pirmojo pasaulinio karo. Šiame ekspozicijos skyriuje eksponuojami kairiajame Nemuno krante pasistačiusio vasarnamį dantų gydytojo Igno Šablausko darbo kabineto įrankiai, tarpukario Lietuvos kurorto vaizdai, dokumentai ir kiti eksponatai, atspindintys minimą laikotarpį. Daug vietos skiriama gydymo purvu Lietuvoje pradininkui, pirmųjų purvo gydyklų įkūrėjui gydytojui Jurgiui Venckūnui, kurorto direktoriui dr. Baliui Matulioniui.
Antrajame aukšte lankytojus pasitinka dailininko, akademiko Nikodemo Silvanavičiaus darbų kopijų ekspozicija. Nuo 1880 m. N. Silvanavičius gyveno Birštone.
1939 m., dr. Balio Matulionio iniciatyva, buvo sudaryta architektų grupė iš internuotų Lietuvoje lenkų karininkų, kurie rengė Birštono vystymo planą. Dalis tos medžiagos yra ekspozicijoje.
Tolesnė ekspozicija atspindi kurorto atgimimą pokario metais, žmonių deportacijas. Nuotraukos ir dokumentai, diagramos atspindi šiuolaikinį Birštono kurortą. Dalis ekspozicijos skiriama mokslininkams, tyrinėjusiems Birštono gydomuosius veiksnius, sportininkams, garsinusiems ir garsinantiems Birštoną, Birštono tradiciniam džiazo festivaliui. Įrengta memorialinė ekspozicija žinomam kalbininkui, baltistui prof. Jonui Kazlauskui.
Dviejose muziejaus salėse nuolat keičiamos dailininkų, tautodailininkų, fotografų parodos, rengiami jų pristatymai, susitikimai su autoriais, edukaciniai užsiėmimai.