Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Panerių memorialas (skaityti)



Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Panerių memorialas (5)

Aprašymas

Panerių memorialas buvo įkurtas penkioliktais antrosios sovietinės okupacijos metais (1959 m.). Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, buvo nuspręsta dabartiniuose Paneriuose atlikti išsamius tyrimus, kurie parodė, jog Paneriuose nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Didžiausią žuvusiųjų dalį sudaro žydai, kitų tautybių žmonės (apie 29 tūkst.), karo belaisviai (apie 20 tūkst.). Čia nužudyta Čekijos, Prancūzijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos piliečių, vokiečių sąjungininkų - invalidais tapusių Vengrijos ir Rumunijos piliečių. Be to, Paneriuose nužudyta apie 500 katalikų kunigų.

1948 m. Paneriuose fašizmo aukoms buvo pastatytas paminklas. Tuo dėmesys Paneriams ir baigėsi. Žudynių teritorijoje įsikūrė karinis dalinys. 1953 m. per jos vidurį nutiestos geležinkelio linijos, plėtėsi Panerių geležinkelio stotis, buvo statomi gyvenamieji namai geležinkelininkams. Tik 1959 m. kraštotyrininkų iniciatyva mažame mediniame pastate buvo įrengta ekspozicija, kurioje buvo eksponuojami rastųjų karo aukų asmeniniai daiktai, kiti tyrinėjimų metu atrasti eksponatai. 1983 m. ekspozicijos augimą sovietmečiu gana netikėtai sustabdė gaisras. Pasak Panerių memorialo direktoriaus A. Karoso, gaisras kilo ,,dėl netvarkingos elektros instaliacijos", tiesa, pats A. Karosas patikino, jog prieš pat ,,savaiminį" užsidegimą elektros instaliacija iš esmės buvo pakeista: nutiesti nauji variniai laidai. Tačiau sovietiniais laikais ir didžiausi paradoksai nestebino žmonių; ekspozicija buvo nuniokota. Po dviejų metų, 1985 m., pastatytas naujas muziejus, iš naujo įrengta ekspozicija, ir pagal architekto J. Makariūno projektą sutvarkyta teritorija - išasfaltuoti takai, sutvarkytos laidojimo duobės, pastatyti paminkliniai akmenys su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis. Naujo muziejaus ekspozicija proporcingai atspindėjo nužudytųjų žmonių tautybes.

Laikui bėgant, žydų bendruomenės nario A. Jacovskio iniciatyva atsirado pirmasis paminklinis akmuo, žydų kalba skelbiantis, kad čia nužudyta 70 tūkst. žydų (tai dokumentais nepagrįstas teiginys). Muziejus laikui bėgant vis labiau vystėsi: 1989 m. lenkų visuomeninės organizacijos savo lėšomis pastatė kryžių ir paminklą žuvusiems lenkams; 1991 m. be masinių žudynių teritorijos muziejus prijungiamas prie Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, o po penkerių metų jis tapo šio muziejaus Istorijos skyriaus sektoriumi; 1991 m. I. Epšteino iniciatyva priešais obeliską pastatytas antras paminklas - nužudytiems žydams atminti (jam I. Epšteinas paaukojo 90 tūkst. rb.); 1992 m. buvo pastatytas paminklas žuvusiems lietuviams atminti; 1999 m. pastatytas trečias paminklinis akmuo, skirtas 1944 m. žuvusiems žydų specialistams atminti.

Dabar Panerių muziejų fašizmo aukoms atminti sudaro dvi ekspozicijos: vienoje, kuri yra įrengta namo (agrastų 17) viduje, eksponuojami nužudytųjų daiktai, nuotraukos, archyvinė informacija, kalinių rūbai, teritorijų brėžiniai, nuotraukos; kitoje ekspozicijoje po atviru dangumi lankytojai gali apžiūrėti tai, kas išliko ir buvo restauruota po Antrojo pasaulinio karo: kaliniams skirtas duobes, apkasus, kapavietes - ir, žinoma, nužudytiesiems atminti pastatytus paminklus. Muziejaus direktorius A. Karosas, kalbėdamas apie ekspozicijos po atviru dangumi turinį, pastebi, jog ji galėtų būti šiek tiek gausesnė, tačiau seniai žadėti teritorijos objektų atnaujinimo darbai seniausiai užstrigę biurokratijos pinklėse... Ir nepanašu, jog greitu laiku jie nors kiek pasistūmės. O Panerių memorialo miškelis, kuriame įrengta ekspozicija po atviru dangumi, dar tikrai savo gelmėse slepia ne vieną istorinę paslaptį...

Trumpam grįžkime i XXa. pirmąją pusę, kuri istorijos metraščiuose pažymėta raudona kraujo spalva... Panerių muziejaus fašizmo aukoms atminti atsiradimo aplinkybės bei gyvavimo istorija , be jokios abejonės, yra išdava kraupaus įvykio, nusinešusio per 54 mln gyvybių visame pasaulyje. Taigi prisiminkime istoriją ir Panerių situaciją Antrojo pasaulinio karo metais...

Žinia, jog prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvos padėtis buvo nepavydėtina: valstybė atsidūrė dviejų agresorių - Sovietų sąjungos bei Vokietijos - akiratyje. 1939m. spalio 10 - tą dieną sovietai, dar pagal 1939 rugpjūčio 28 - tos dienos valstybių draugystės ir sienų nustatymo sutartį su Vokietija ,,gavę" teises į visą pabaltįjį, pateikė Lietuvai ,,Savitarpio pagalbos sutartį". Pagal ją Lietuva turėjo leisti sovietams savo teritorijoje laikyti didelius raudonarmiečių dalinius (kas faktiškai buvo tolygu ,,pasyviajai" okupacijai). Už tai mūsų kraštas iš sovietų turejo atgauti Vilniaus kraštą (1939 m. prasidėjus karui, Vokietija ir Sovietų sąjunga akimirksniu sutriuškino Lenkiją, taigi Vilnius buvo sovietų perimtas). Sutartis buvo ratifikuota. Netrukus sovietai paskelbė Lietuvai ,,tikrą" ultimatumą. Ultimatumo turinys skelbė, jog Lietuva turi atiduoti sovietams du aukštus pareigūnus bei įsileisti į savo teritorijas raudonarmiečių dalinius. Karinis pasipriešinimas buvo beprasmiškas. Ultimatumas buvo priimtas.Taip prasidėjo pirmoji sovietinė okupacija.

Į Lietuvą atvykę raudonarmiečiai pradėjo ruoštis karo veiksmams Lietuvos teritorijoje. Jie įsikūrė ir A.Paneriuose, tarp geležinkelio tunelio ir Gardino plento. Spygliuota viela aptvertoje teritorijoje buvo statomos kuro saugyklos, amunicijos sandėliai. Greitai čia išaugo rimtas karinis įtvirtinimas, bazė, skirta karo veiksmams.

1941 m. birželio 22 - 23 - ią dieną Lietuvoje prasidėjo Antisovietinis sukilimas. Lietuviai, kartu su vokiečiais, išvijo sovietus iš Lietuvos. Nors tada tikėtasi atkurti Lietuvos nepriklausomybę, visgi A. Hitlerio ,,Barbarosos" planas pasiteisino - karo frontas greitai stūmėsi vis labiau į rytus Sovietų sąjungos ne naudai. Buvo akivaizdu, jog Lietuva bus okupuota Vokiečių. Lietuviams padėję vokiečiai liko mūsų valstybėje ir išvijus rusus netrukus čia atvyko daugiau karių bei III - iojo Reicho žmonių. Lietuva buvo okupuota nacių. A. Panerių bazė buvo perimta. Netrukus čia prasidėjo baisybės - holokaustas, genocidas... Nuo pat pirmųjų karo dienų vokiečiai šios bazės teritorijoje laikė ir žudė karo belaisvius. Likę dokumentai rodo, kad čia 1941 m. nuo ligų ir bado mirė 7500 belaisvių. 1941 m. liepos mėn. pradėta masiškai naikinti žmones. Pirmiausia buvo sušaudyti kalėjime laikyti įkaitai ir žydai, atvežti ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Vilniaus apskrities ir net iš kitų respublikų. Pasak A. Karoso, į Panerius buvo vežami karo metais iš Sovietų sąjungos gilumos į Lietuvą atvykę čiukčiai, uzbekai, kirgizai ir kitų pietų slavų tautų piliečiai. Didelę dalį nužudytųjų sudarė Vilniaus krašto lenkai. Čia žuvo šimtai gudų, rusų, ukrainiečių, lietuvių, čigonų. Iš archyve rastų dokumentų žinoma, kad Paneriuose žuvo 86 Vietinės rinktinės kariai, 52 Raudonosios armijos 29-ojo šaulių korpuso kariai, 39 policininkai, keli šimtai civilių, tarp jų L. Adomauskas, Andrius ir Aleksandra Bulotos, Jagomastai, Knyvos ir kt.

Į viršų