SIESIKAI (Vilniaus apskritis, Ukmergės rajono savivaldybė)

Siesikų istorija mena gana senus laikus. Ši vietovė susijusi su Siesickių, save kildinusių iš legendinio kunigaikščio Daumanto, giminės nariais. 

Siesikų pilis – renesansinis statinys su keturiais kampiniais bokštais, stovintis pietiniame Siesikų ežero krante. Pilis pastatyta XVI a. pradžioje veikiausiai Gabrieliaus Daumanto-Siesickio, įtakingo valdovo dvariškio, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Tarybos nario. Renesansinė pilis turėjo keturis gynybinius bokštus, pastatus supo kanalai ir pylimai. Dvaras stipriai nukentėjo per 1704 m. švedų antpuolį, buvo išgrobstytas ir apgriautas. Su paskutine Siesickių palikuone Marijona Elžbieta Siesickyte, ištekėjusia už Mykolo Antano Radvilos, pilis atiteko Radviloms, ilgą laiką buvo nuomojama. 1746 m. pastatą įsigijo Ukmergės pilininkas Konstantinas Martynas Daugėla. XIX a. pilis buvo rekonstruota, palikti tik du kampiniai bokštai iš ežero pusės, išmūrytas portikas, kuris suteikė pastatui klasicistinių bruožų. Perstatyta pilis virto puošnia rezidencija, kuri buvo vadinta Daugailių vardu. Siesikų pilis šiuo metu restauruojama. Interjeruose atidengta XVII–XVIII a. sienų tapyba.

Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia – renesanso architektūros paminklas. XVI a. ją pastatė broliai Siesickiai. Bažnyčios vidų puošė puikūs paveikslai. Siesickiams įsitraukus į Reformacijos judėjimą, bažnyčia priklausė evangelikams, nuo 1680 m. vėl perduota katalikams. Po gaisro XVIII a. pradžioje bažnyčia buvo rekonstruota, baigtas statyti bokštas. Ukmergės vėliavininko Kristupo Daumanto-Siesickio lėšomis įsigyti varpai. 

Kapinių viduryje iškilusioje klasicistinėje koplyčioje, pastatytoje 1801 m. dvarininkų Končių lėšomis, ilsisi šios giminės ir susigiminiavusių šeimos narių palaikai.

Jolita Liškevičienė, SIESIKAI, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p.119–120.