Šiluvos koplyčia (skaityti)
Garso fonas: Gregorian chant of the Palendriai monastery, leader Gregory Castrini
Visos šio objekto panoramos: Šiluvos koplyčia (4)
Aprašymas
Pirmoji koplyčia šioje vietoje pastatyta apie 1663 m., vėliau kelis kartus perstatyta. 1818 m. koplyčia dar kartą perstatyta ant aukšto pamato. 1911 m. ji nugriauta ir 1912 m. Švč. M. Marijos apsireiškimo vietoje pagal architekto Antano Vivulskio projektą pradėta statyti nauja mūrinė Apsireiškimo koplyčia. Tuomet liepos 2 d., minint apsireiškimo 300 metų sukaktį (dabar laikomasi nuomonės, kad apsireiškimas įvyko ne 1612, o 1608 m.), kertinį akmenį pašventino prelatas J. Mačiulis-Maironis. Statyba rūpinosi klebonas kun. Marcijonas Jurgaitis (Šiluvoje dirbo 1903-1926). 1924 m. baigta statyti 44 m. aukščio koplyčia ir pašventinta. Antruoju Šiluvos simboliu tapusioje koplyčioje derinamas lietuviškų kryžių ir Egipto pilonų stilius.
Koplyčios centre ant akmens, ant kurio kadaise įvyko apsireiškimas, pastatytas altorius ir Švč. Mergelės Marijos, kaip Karalienės ir Laimėtojos statula. Freskose įamžinti svarbiausi Šiluvos įvykiai: 1413 m. Žemaičių krikštas Dubysos slėnyje; Švč. M. Marijos apsireiškimas; Skrynios atradimas su katalikų bažnyčios daiktais bei koplyčios pamatus šventinantis prel. J. Mačiulis-Maironis. 1957 m. kleb. V. Grauslio pakviestas architektas Jurgis Bazevičius suprojektavo mūrinį įėjimą į koplyčią.
Koplyčios šventorius užbaigtas tvarkyti 1999 m., kai buvo pastatytos skulptorių tėvo ir sūnaus R. ir R. Antinių sukurtos Angelų skulptūros, kurias 1971 m. suprojektavo idėjos autorius architektas Vladas Eimutavičius. Kleb. Vaclovo Grauslio pradėtą darbą užbaigė Šiluvos kultūros paveldo rėmimo fondas (pirm. Gražina Pečkaitienė), klūpančių Angelų skulptūras iškalė akmentašys Vygandas Ivoška.
Jonas Brigys