Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia (skaityti)



Garso fonas: Gregorian chant of the Palendriai monastery, leader Gregory Castrini

Pasidalinkite su draugais:

Aprašymas

Pirmą kartą Rykantai minimi Vokiečių ordino kronikose XIV–XV amžiuose. Per Rykantus ėjo vienas seniausių Lietuvos kelių, jungęs ↑ Vilnių su Karaliaučiumi. Nuo XV a. tai buvo Tolvaišų giminės valdos, jose iki XVI a. vidurio buvo pastatyta medinė Evangelikų reformatų bažnyčia.

Apie 1585 m. vietos savininkas Adomas Tolvaiša evangelikams reformatams pastatė naują mūrinę bažnyčią, o 1630 m. jos rūsiuose buvo palaidotas kartu su žmona. Vėliau šios žemės atiteko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Marcijonui Oginskiui, apie 1667 m. jis bažnyčią suremontavo ir, skyręs jai nemažai valdų (dvarą su dviem smuklėmis ir kaimais), grąžino katalikams. Šventove rūpintis paprašė Trakų dominikonų – jie bažnyčią perstatė ir naujai įrengė. XVIII a. viduryje Rykantų bažnyčioje buvo stebuklais garsėjantis Marijos paveikslas, kurį globojo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo brolija. Renesanso ir manierizmo architektūros Švč. Trejybės bažnyčioje ir šiandien galima pamatyti XVII a. pabaigoje (po 1688 m.) ant sienų (presbiterijoje) tapytus fundatorių Oginskių portretus, Kristaus kančios ciklą, o vargonų choro sienelę puošia dominikonų šventųjų atvaizdai. Tradiciškai (pagal įrašą sienoje) laikoma, kad sienų tapybos autorius yra Jonas Janovičius.

Dalia Klajumienė, Rykantai, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 114.

Į viršų