Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Rasų kapinės (skaityti)



Visos šio objekto panoramos: Rasų kapinės (14)

Pasidalinkite su draugais:

Aprašymas

Rasų kapinės – seniausios Vilniuje išlikusios kapinės. Įkurtos žlungant Abiejų Tautų Respublikai, tapo esminių Vilniaus ir Lietuvos istorijos vingių liudininkėmis. Čia palaidoti lietuviai, lenkai, baltarusiai, atvykėliai iš tolimų šalių, kurie čia gyveno, dirbo, dalyvavo miesto visuomeniniame, kultūriniame, politiniame gyvenime.

Kapinės įkurtos 1801 m., Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje. Pagrindinė jų atsiradimo priežastis – miesto plėtra. 1799 m. uždrausta laidoti prie Šv. Juozapo ir Nikodemo bažnyčios (netoli Aušros Vartų) ir kitose miesto ribose buvusiose kapinėse. Misionierių vienuoliai rūpinosi naujų kapinių steigimu, 1801 m. balandį buvo paskirtas sklypas prie kelio iš Paplaujos į Ribiškes, tų pačių metų gegužės 6 d. kapinės pašventintos, o gegužės 8 d. jose palaidojamas Vilniaus miesto burmistras Jonas Miuleris. Tuo metu kapines miestiečiai vadino Rasų pagal Rasų priemiesčio pavadinimą arba Misionierių, nes priklausė Misionierių parapijai. XIX a. vid. uždarius Misionierių bažnyčią, kapinėms prigijo Rasų pavadinimas.

XIX a. pr. pastatyti du puošnūs 3–5 aukštų kolumbariumai, deja, dėl prastos būklės neišlikę iki šių dienų. Juos nugriovus, ten buvę palaikai perlaidoti bendruose kapuose. Manoma, kad tarp jų buvo garsaus dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus palaikai. Tiksli jo kapo vieta nėra žinoma. 1850 m. baigta statyti neogotikinė pagrindinė kapinių koplyčia. 2020 m. joje iškilmingai perlaidoti Gedimino kalne rasti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikai, tarp jų – sukilimo vadų Konstantino Kalinausko ir Zigmanto  Sierakausko.

Rasų kapinės yra svarbus istorijos ir kultūros paminklas ne tik atsikūrusiai Lietuvai, bet ir mūsų istorinėms kaimynėms Lenkijai ir Baltarusijai. Vykdant paskutinę tarpukario Lenkijos prezidento Juzefo Pilsudskio valią, greta jo motinos Rasų kapinėse palaidota prezidento širdis. Palaidoti Lietuvos ir Lenkijos kariai, žuvę kovose už Nepriklausomybę, XIX a. sukilimų vadai ir dalyviai, Vilniaus universiteto profesoriai, mokslininkai, lietuvių, lenkų, baltarusių tautinio atgimimo šaukliai, rašytojai, poetai, Vilniaus krašto lietuvybės puoselėtojai, knygnešiai, Vasario 16-osios Akto signatarai.

Kapinių vakarinėje dalyje yra kalva, kur palaidoti garsūs poetai, rašytojai, menininkai, šiai kapinių daliai prigijo Literatų kalnelio pavadinimas, čia palaidoti Vladislovas  Sirokomlė, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, skulptorius ir architektas Antanas Vivulskis, tautinio atgimimo veikėjai Povilas Višinskis, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, kiti žinomi vilniečiai.

Rasų kapinės susideda iš Senųjų ir Naujųjų Rasų kapinių. Jas skiria dabartinė Sukilėlių gatvė, seniau vadinta Lapkričio, vėliau Morkų. Sukilėlių gatvės pavadinimas nėra atsitiktinis – per 1863–1864 m. sukilimą prieš carinę valdžią kapinėse buvo slepiami ginklai.

Į viršų