Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Klecko mūšio vieta (skaityti)



Pasidalinkite su draugais:

Aprašymas

KLECKAS (Клецк, Minsko sritis, rajono centras)

Miestelis išsidėstęs prie Lanės upės.

Klecko istorija mena ankstyvuosius amžius: čia gyventa baltų, X–XII a. Kleckas buvo dregovičių sostinė ir pilis, 1127 m. šaltiniuose minimas kaip kunigaikštystės centras. Nuo XIV a. pirmos pusės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1401 m. Vytautas Didysis Klecką skyrė valdyti savo broliui Žygimantui Kęstutaičiui. Per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus karą 1433 m. Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė prie Klecko įveikė Švitrigailos karius. XVI a. pradžioje miestą ir jo apylinkes siaubė totoriai. 1506 m. rugpjūčio 5-ąją, Marijos Snieginės dieną, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaro maršalka Mykolas Glinskis prie Klecko pasiekė įspūdingą pergalę prieš totorius – sutriuškino triskart didesnę užpuolikų kariuomenę. Šiam įspūdingam laimėjimui atminti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kancleris ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis ↑ Vilniaus priemiestyje fundavo bažnyčią, skirtą Marijai Snieginei ir Lietuvos globėjui Šv. Jurgiui.

Nuo XV a. Kleckas buvo valdančiosios dinastijos nuosavybė. 1551 m. Žygimantas Augustas jį padovanojo Mikalojui Radvilai Juodajam. Nuo tada Radvilos faktiškai Klecką valdė beveik 400 metų, čia buvo Klecko ordinacijos centras (1586–1939). 1652 m. jam buvo suteiktos miesto savivaldos teisės ir herbas. XVII a. Kleckas buvo gana didelis miestas su pilių kompleksu, gynybine sistema ir bažnyčiomis. Aukštutinės pilies vietą šiandien žymi gana gerai išsilaikęs piliakalnis (XI–XVII a.). Jo papėdėje, Žemutinės pilies teritorijoje, buvo įtvirtintas medinis Radvilų dvaras, kuris, kaip ir visas miestas, nukentėjo per karus: XVII a. viduryje miestą nusiaubė ir sudegino Maskvos kariuomenė, per Šiaurės karą (1706) Klecką sudegino švedai. XVIII a. pabaigoje pilis imta ardyti, todėl šiandien piliavietės vieta sunkiai randama.

Pirmoji katalikų Švč. Trejybės bažnyčia Klecke pastatyta dar 1450 metais. Mikalojus Radvila Juodasis, tapęs evangeliku, bažnyčią perdavė protestantams. XVI a. antroje pusėje čionykštės bendruomenės pamokslininku kurį laiką buvo vienas garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antitrinitorių veikėjų Simonas Budnas. Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Stanislovas, vėl priėmęs katalikų tikėjimą, XVI a. pabaigoje senąją bažnyčią grąžino katalikams (dabar likę tik griuvėsiai). Klecke įsikūrus žydų bendruomenei, Radvilų iniciatyva buvo pastatyta puošni Didžioji sinagoga su Radvilų herbais frontone (1796).

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis maršalka Stanislovas Kazimieras Radvila 1683–1684 m. fundavo dominikonų vienuolyną ir pastatydino jiems naują mūrinę Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. Tai barokinė, vienanavė, stačiakampio plano su pusapskrite apside šventovė, puošta dviem kvadratinio plano asketiškos puošybos bokštais. 1784–1810 m. už bažnyčios buvo pastatytas dviaukštis mūrinis vienuolynas, kuriame nuo 1795 m. veikė bajorų mokykla. XIX a. vienuolynas uždarytas, bažnyčia paversta Viešpaties Prisikėlimo cerkve. Sovietmečiu, XX a. 7-ajame dešimtmetyje, cerkvė uždaryta, 1994 m. šventovė grąžinta stačiatikių bendruomenei. Buvusiame vienuolyne dabar yra gyvenamasis namas.

Jolita Liškevičienė, KLECKAS, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 273–275.

Į viršų