GEROJO GANYTOJO PARAPIJOS IR BAŽNYČIOS ISTORIJA

1998 m. iki 2012 m.

Gerojo Ganytojo bažnyčios klebono kun. Jono Steponavičiaus leidimu pateikiama trumpa parapijos bažnyčios įkūrimo ir pačios parapijos vystymosi istorija, pateikta Parapijos metraštyje. Apie Parapijos įsteigimą, pavadinimo atsiradimą parapijos žemės priešistorę papasakojo Gerojo Ganytojo parapijos klebonas Jonas Stankevičius. Tikintiesiems pageidaujant ir pritariant Dainavos mokyklos direktoriui Vytautui Kvedaraičiui buvo kreiptasi į Kauno arkivyskupą metropolitą su prašymu, kad sekmadienias Dainavos vidurinės mokyklos salėje būtų švenčiamos šv. Mišios. Arkivyskupas įpareigojo Šv. Antano parapijos kleboną kun. Petrą Meilų organizuoti Šv. Mišių šventimą mokykloje. Nuo nuo 1996 metų rugsėjo mėnesio Dainavos vidurinės mokyklos salėje kiekvieną sekmadienį pradėta švęsti šventosios Mišios. Pradžia

Su parapijos Dainavos mikrorajone steigimo reikalu aš, kunigas Jonas Stankevičius, susidūriau dirbdamas Kauno arkivyskupijos Ekonomo pareigose 1997 metais. Parapijos steigimo reikalas jau buvo pajudėjęs. Buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę dėl žemės sklypo skyrimo numatomai steigti naujai parapijai.

Pavadinimo parapijai pasiūlymas

Apsilankiau pas Kauno arkivyskupą metropolitą dėl parapijos steigimo reikalų, arkivyskupas paklausė ar norėčiau būti šios naujos parapijos klebonu ir statyti bažnyčią. Sutikau, po to prakalbo apie parapijos pavadinimą. Aš pasiūliau Gerojo Ganytojo vardą. Pavadinimas patiko ganytojui ir šį titulą patvirtino. Iš kur man kilo ši mintis. Lankiausi Romoje ir teko nuvykti į katakombas, ten leidžiantis po žeme lankytojus sutinka Gerojo Ganytojo skulptūra ir prie jos aš nusifotografavau, skaitydamas Šv. Raštą radau žodžius, kuriais Jėzus Kristus save įvardijo sakydamas „Aš Gerasis Ganytojas...., vėliau, renkant parapijai pavadinimą, tai prisiminiau.

Parapijos žemė

Šv. Antano Paduviečio bažnyčios rektorius kun. Juozapas Želvys raštu Nr.42/1933 prašo įkurti prie jo rūpesčiui pavestos bažnyčios savistovų ir nuo gretimų parapijų nepriklausomą cirkulą šiose ribose – iš Kauno V. M. J. Kristaus Prisikėlimo parapijos dešinioji Basanavičiaus alėjos pusė iki Ukmergės plento, Ukmergės plento dešinioji pusė su toj pusėj esančia Muravos kaimo dalimi iki Birulikių kaimo, visas Gričiupio kaimas ir pusė Mickevičiaus slėnio, iš Karmelitų parapijos – Dainavos, Girstupio kaimas ir antroji pusė Mickevičiaus slėnio iki Petrašiūnų plento, kur jis susiduria su Kareivių plentu ir Ąžuolyno dalis iki Miesto Sodininkystės. To paties rektoriaus pranešimu kalbamoje teritorijoje gyvena apie keturi tūkstančiai tikinčiųjų katalikų. Karo metu, 1942 m. rugsėjo mėn. 20 d., šv. Antano Paduviečio bažnyčia buvo konsekruota ir parapija įsteigta. Taigi Dainavos kaimas iki šv. Antano parapijos įsteigimo priklausė Kauno šv. Kryžiaus parapijai. Kaimą sudarė mažažemiai 3, 6, 9, ha ūkeliai du didesni ūkininkai 15, 20 ha ūkiai.

Šias žemes buvo gavę Lietuvos savanoriai kovoję už Lietuvos nepriklausomybę. Iki jų šios žemės buvo Muravos kaimo pievos. 1935 metais Dainavos kaime buvo įsteigta pradžios mokykla su šešiais komplektais. Ten tikybą dėstė kun. St. Budavas. Dainavos mokykloje vienas ketvirtadalis vaikų buvo rusai, stačiatikiai ir sentikiai. Juos atskirai tikybos mokė jų dvasininkai, kurie atvykdavo vieną kartą per savaitę.

Irena Balčiūnienė. Dainavos mokyklos muziejus.