Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčia (skaityti)



Muzikinio kūrinio atlikėjas: Danielius Sadauskas

Objektas: Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčia

Aprašymas

Bažnyčia pastatyta Gruževskių šeimos pastangomis. 350 metų Kelmės dvarą ir žemes valdžiusi Gruževskių giminė buvo aktyvi Reformacijos šalininkė. 1591 m. Jonas Gruževskis įsigijo Kelmės dvarą ir savo valdose įsteigė evangelišką parapiją bei mokyklą.

Gruževskių laikais Kelmė tapo reikšmingu dvasinės kultūros centru, dvare buvo sutelkta nemaža kultūrinių vertybių: numizmatikos, medalių ir įvairių pažymėjimo ženklų rinkinių, 5000 knygų biblioteka. Vieną labai retą Londone spausdintą Chilinskio verstą lietuvišką Bibliją 1805 m. Gruževskiai padovanojo Vilniaus universitetui. Dvare buvo saugomi ir įvairūs Lietuvos Reformacijos dokumentai bei Žemaitijos evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bažnyčių istoriniai archyvai. Mūrinė bažnyčia, išlikusi iki šių dienų, pasak Motiejaus Valančiaus, – pastatyta 1622 m. Jurgio Gruževskio lėšomis. Kiti istoriniai šaltiniai teigia, kad 1615 m. bažnyčios pastatas buvo funduotas, o pati bažnyčia baigta statyti po 1650 m.

Menotyrininkai teigia, jog tai vienas gražiausių Lietuvoje išlikusių mišraus gotikos ir renesanso stiliaus pastatų: gotikiniai langai, viduje išlikę gotikiniai kryžminiai skliautai. Po altoriumi įrengta kripta. Virš presbiteriją atskiriančios arkos įmūrytas bajorų Gruževskių herbas. Varpinės bokšte laiką miestui rodo laikrodis.

Bažnyčios pastatu nuo seno naudojosi dvi parapijos – evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų (pastaroji įkurta 1640 m.). Abi parapijas dažniausiai aptarnaudavo tas pats evangelikų reformatų kunigas. Taip buvo ir tarpukariu. Išeivijos lietuvių evangelikų reformatų žurnalo „Mūsų sparnai“ redaktorius Mykolas Zablockas (1912-2000) rašė: „Kelmės evangelikų reformatų parapijos narių tarpe, be lietuvių, atsiradus ir kitų tautybių parapijiečiams, prie reformatų prisidėjo ir liuteronai, kuriuos ilgą laiką aptarnavo reformatų kunigai. Pamaldos buvo laikomos lietuvių ir vokiečių kalbomis, o retkarčiais – Gruževskių dinastijos palikuonims ir lenkų kalba. Kelmės evangelikų reformatų parapija tapo mišri ne vien tautybių, bet ir tikybų atžvilgiu. Ilgametis jos klebonas kunigas prof. dr. Konstantinas Kurnatauskas (1878–1966), kuris apie 40 metų prieš II pasaulinį karą Kelmės parapiją aptarnavo, laikė pamaldas ne tik trimis kalbomis, bet, būdamas ekumeninio bendradarbiavimo šalininkas, bažnyčioje už Dievo stalo pastatė altorių liuteronams, o Šventą Vakarienę dalino abiejuose pavidaluose: reformatams duoną, liuteronams – ostiją. Tai unikali ekumenizmo idėja: vienas Dievas, viena Evangelija, vienas kunigas ir viena bažnyčia (pastatas), nepaaukojant savo tikėjimo principų...“

Po karo bažnyčia buvo uždaryta ir nuniokota, joje įrengtas baldų sandėlis, parduotuvė. Atsikūrė parapija, prasidėjus Atgimimui. 1990 05 25 Kelmės kultūros namuose laikytos pirmosios pamaldos. Kelmės rajono savivaldybės sprendimu evangelikų liuteronų parapijai bažnyčia perduota 1994 m. Pirmosios pamaldos joje laikytos 1995 02 19, o jau netrukus – 1995 07 30 – bažnyčia iškilmingai pašventinta. Restauruojant pastatą, didelės paramos sulaukta iš Vokietijos Lipės krašto bažnyčios Blombergo bendruomenės.

Į viršų