Telšių rajono savivaldybės salėje vyko respublikinė mokslinė istorinė konferencija: „Evangelijos šviesa žemaičiuose: šeši Krikšto istorijos amžiai“, kurią organizavo Lietuvos Katalikų Mokslo Akademija, Telšių vyskupijos kurija, Telšių kunigų seminarija, Telšių rajono savivaldybė, Telšių viešoji Karolinos Praniauskaitės Biblioteka. Konferencijos pradžioje, jos dalyvius – pranešėjus bei klausytojus menine programa pasveikino aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas kartu su Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo saviraiškos studijos „ENTUZIASTAI“, kuriai vadovauja režisierė Giedrė Kavaliauskaitė – Butkė, jaunaisiais aktoriais. Po meninės programos konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, kuris pranešėjams įteikė padėkos raštus ir atminimo dovanėles. Į susirinkusiuosius taip pat kreipėsi ir sveikinimo žodį tarė Popiežiaus legatas - Budapešto ir Estergomo arkivyskupas, kardinolas Péteris Erdő. Jis kalbėjo apie Krikšto svarbą Žemaitijai, nes būtent per jį ji, o kartu ir visa Lietuva tapo pilnateise Europos nare ir aktyvia jos gyvavime. Taip pat Konferencijoje įžangos žodį tarė, visus pasveikino ir savo įžvalgomis apie žemaičių krištijimą prieš 600 metų pasidalino Telšių vyskupas J. Boruta SJ, kuris Lietuvoje yra daug nuveikęs Bažnyčios istorijos studijų srityje. Konferencijos atidaryme taip pat dalyvavo apaštalinis nuncijus Pabaltijo kraštams arkivyskupas Luigi Bonazzi, jo sekretorius, Telšių vyskupo pagalbininkas vyskupas L. Vodopjanovas OFM, kiti garbūs svečiai.

I – ajame Konferencijos posėdyje, kuriam vadovavo LKMA Centro valdybos pirmininkas, prof. dr. Paulius Subačius, buvo gvildenama kaip žemaičiai buvo krikštijami ir kaip Žemaitijoje kūrėsi pirmosios bažnytinės struktūros, buvo statomos bažnyčios, steigiamos parapijos. Tokį išsamų pranešimą tema: Žemaičių krikštas ir pirmosios parapinės bažnyčios perskaitė dr. Darius Baronas. Išsamiai klausytojams žemaičių Krikšto aplinkybes apibudinančius rašytinius šaltinius išanalizavo prof. dr. Vytautas Ališauskas, savo pranešime: Pasakojimas apie Žemaičių krikštą: Dlugošas, Stryjkovskis, Kojalavičius. XVII a. situaciją apibudino ir išanalizavo Mangirdas Bumblauskas, skaitęs pranešimą: Žemaitijos visuomenės konversijos pabaiga: kelios XVII a. pradžios datos.

II – ajame Konferencijos posėdyje, kurį moderavo LKMA akad. doc. dr. Arūnas Streikus, buvo kalbama apie Žemaitijos raidą, jai tapus krikščioniška. Prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas skaitė pranešimą tema: Apie nesikalbėjimus Žemaičių christianizacijos plente: istoriografinės ir geografinės pastabos. LKMA akad. doc. dr. Liudas Jovaiša analizavo XVII amžių pranešime: Kritinis diskursas ar literatūrinė vaizduotė? XVII a. Žemaičių vyskupijos istorija Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystėje“. Apie krikščionišką kultūrą Žemaitijoje kalbėjo kultūros istorijos specialistas dr. Mindaugas Paknys, kurio skaitytas pranešimas buvo: Žemaitijos bažnyčių dailė ir architektūra Vincento Juzumo „Žemaičių vyskupijos istorijoje“.

III – ajame Konferencijos posėdyje, kurį moderavo LKMA akad. doc. dr. Liudo Jovaišos, buvo kalbėta apie Šv. Onos broliją Žemaičių vyskupijoje, ką labai išsamiai gvildeno Lietuvos dailės akademijos doktorantė Lijana Birškytė – Klimienė. Apie žemaičių tarpe po krikšto atsiradusius liturginius giesmynus ir paties giedojimo ypatumus išsamiai papasakojo dr. Jonas Vilimas savo pranešime: Žemaitiškasis ir kiti Patrem XVII–XVIII a. LDK giesmynuose. Vargonus ir juos kūrusius vargonų meistrus Žemaitijoje kalbėjo dr. Girėnas Povilionis, kurio pranešimo tema buvo tokia: Vargondirbystės menas Žemaitijoje: tradicijos ir gyvasis paveldas. Pranešimai buvo labai išsamūs, įdomūs, vyko diskusijos, pokalbiai, nes žinios tikrai naudingos ir svarbios. LKMA ketina konferencijos medžiagą išspausdinti ir išleisti.